Ech..pirmas dalykas – tai kad labai noriu miego. Labai. Labai labai.
Savaitgali šturmavome Aušrinės ( o tiksliau jos tėvų ) sodybą Purvynų kaime. Abu su Tautvydu buvome pagerbti tarp moterų. Patiko
. Visą dieną žaidėme tinklinį, maudėmės ir užsiėmėme kitokia nerūpestinga veikla. Ežero vanduo buvo ganėtinai vėsus, tačiau jis puikiai derėjo su ypatingai karšta saule tądien ( nudegiau kaip reikalas ). Vakarop su Tautviu prinešėm vandens ir malkų į pirtį ir po kelių valandų jau įsimetėm vidun. Prie mūsų prisijungė Mari, Miglė ir Aušrės sesuo Emo. Buvo karšta
. Po pirtelės labai pasijautė miego nebuvimas pastaruoju metu.. Nors akys jau markstėsi, bet noras pavalgyti neleido užmigti…valgiau dešreles..radau 3 plaukus..apspjoviau Tautvį, netyčia aišku (atsiprašau). Vėliau vyko neaiškus procesas, vieni šnekėjo, kiti bandė dainuoti, nesėkmingai aišku. Tada Aušrei kilo geniali idėja eiti į parduotuvę pirkti šnabės
. Na kadangi jau buvo apie pusę pirmos ir iki kaimo tik 3km, keli žmonės šią idėja užskaitė ir nutipeno kaimo link…einant keliu aš jau kaip reikalas mirkčiojau ir buvau įjungęs autopilotą.
Kaime sutikome vietinį jaunimėlį ir pažintis nežadėjo nieko gero. Degalinėje Edita su Aušre nupirko šnabės ( kaip paaiškėjo vėliau, ryškiai per mažai ) ir mes patraukėme atgal. Dideliam mūsų “džiaugsmui” vienintelį kelią buvo užstoję kaimiečiai, atsižvelgiant į tai kad buvo pirma nakties, jie buvo vyresni, ju buvo daugiau, jie gėrė (o ką dar kaimo jaunimas gali daryti naktį sustoję aikštelėje?) ir kad prieš tai mus įtartinai nužvelgė nusprendėme apeiti “aplinkui”. Aišku kelia radom. Tik vėliau ilgai skalbiau batus.
Šnabės buvo tikrai nedaug, o po jos dar labiau patraukė miegoti…apie 3h sušokome į priepirtį ir Aušrinės iniciatyva pradėjome žaisti kortomis. Nepasakosiu ką darė pralošę žmonės
Galiausiai suvokiau kad beveik jau miegu sėdėdamas prie stalo (Aušrė netikėjo, kad aš noriu miego, atseit apsimetinėju) deja. Tautvis pasakė, kad eina miegoti ir taip palaužė mano moralę galutinai. Neaišku kodėl, bet man susišvietė miegoti pirtyje. Ten buvo taaaipp kieta. Pypt. Ir daug uodų. Dar vienas pypt. Atsikėlus sekė įprastinės procedūros: kava, maudynės, tinklinis ir t.t.
Galiausiai žmogai viens paskui kitą pradėjo palikti sodybą. Galiausiai mane, Žymą, Tautvį ir Aušrę Šypsnenėlę ( ne klasiokę ) Aušrės mama pamėtėjo į miestelį. Žyma ir Tautvis kelionei į Prienus pasirinko autobusą, o mes su Šypsenėle bandėm laimę autostopo srity. Sustojo fūra. Super. Laimingai pasiekėm Prienus. Šypsnele vairuotojui (rusui) vietoj spasyba pasake pažalsta ir taip užtraukė didelę gėdą
bet buvo linksma…galiausiai prisijungėme prie Ž. ir T. ir sėkmingai pasiekėme Kauną.
Didelis dėkui Aušrinei, kad išrūpino mums tokią išvyką.
Ačiū klasiokams, kad iškentėt mane 
Ačiū Aušrinės tėvams.
Dėkui Tautviui, kad padėjo laikyti vyrų frontą.
Kitaip sakant пажалста