“Šilko kelias – seniausias žinomas prekybos kelias, “veikęs” nuo II a. pr. Kr. Jis jungė Kiniją, Indiją, Persiją, Arabiją, Graikiją ir Romą. Tai buvo ne vienas kelias, o kelių visuma. Per dykumas, stepes ir kalnus karavanai į vakarus nešė šilką, porcelianą, prieskonius, brangakmenius ir kitas rytietiškas gėrybes. Taigi, nors Šilko keliu buvo gabenama ne tik šilkas, prekyba juo tūkstantį metų Kinijai nešė ben didžiausius turtus. Panašaus pelningumo prekė šiais laikais yra nafta.” – tokia citata prasideda Martyno Starkaus knyga “Šilko kelias (arba 10 000km su “Pagieža”)”. Martynas Starkus su Vytaru Radzevičiumi bei dar keliais kolegomis, trimis senais Mersedesais nutarė įveikti gan ilgą šio kelio atkarpą. Nuo Lietuvos iki Taškento (Uzbekija). Nuvažiuota 10 422 kilometrai. Visi nuotykiai iš pradžių buvo surašyti Martyno dienoraštyje, kuris vėliau pavirto knyga. Beja, kas ta Pagieža minima pavadinime? Tai vienas iš trijų senų mersedesų, su kuriais vyko ekspedicijos dalyviai. Vytaras ir Martynas pavadino savo mašiną “Pagieža”.
Na man iš tiesų ši knygą labai patiko. Paprasta, niekuo neįpareigojanti, lengvai skaitosi. Skaitai ne knygą, o tikrus, dar visai šiltus ir be galo įdomius atsiminimus. Sudorojau ją kažkur per porą savaičių, kas vakarą po skyrelį perskaitydamas. Nesigailiu. Šiaip yra nemažai nuotraukų, rašymo stilius gan ironiškas, žaismingas. Tiesiog norisi versti puslapį po puslapio ir sužinoti kas laukia toliau. Jei turėsite galimybę – būtinai perskaitykite.