Mink ir nenusimink :) arba 150km dviračiu
Prieš savaitę gavau pakvietimą iš savo krikštatėvio ( kuris yra šioks toks dviračių entuziastas ) važiuoti kartu su juo į Lenkiją dviračiais. Na kadangi aš visada atviras tokiems pasiūlymams – sutikau. Dar prigiebėme mano tėtį ir penktadienį vakare pajudėjome iš Daugų (Alytaus r.) Lenkijos link. Kadangi išvažiavome vėlai vakare, nuvažiavę 10km jau turėjome apsistoti nakčiai. Vargais negalais radome vietelę prie Ilgio ežero ( nes viskas aplink arba nepraeinamos džiunglės ir miškas arba privati teritorija ). Ten apsistojome ir praleidome naktį 
Ryte pajudėjome Merkinės link. Oras buvo tikrai geras, vietovės gražios todėl kelionė neprailgo. Merkinėje nusipirkome užkąsti ir papusryčiavome šalia piliakalnio, į kurį vėliau užkopėme. (O čia mano savadarbis kelioninis dviratis, nes specialaus, kaip krikštatėvis neturėjau.)
Iš Merkinės pajudėjome Veisėjų (o gal Veisiejų ) kryptimi. Po ilgo važiavimo ir su jau skaudančiais užpakaliais sustojome prie ežeriuko išsimaudyti. Atsigaivinę energingai įlėkėme į Veisėjus jau svajodami apie pietus kokioje nors kavinukėje ar pan. Tačiau kaip paaiškėjo vėliau, miestelyje yra tik kebabų kioskas 
Na mes ten ir patraukėme. Užsisakėme po didelį kebebą ir prisėdome po stogeliu. Pradėjo lyti. Užsisakėme dar po kebabą. Lijo toliau. Užsisakiau koldūnų, nes buvo klaikiai nuobodu. Daugiau valgyti nebenorėjau, o lietus net nesiruošė liautis. Supratome, kad šiandien daugiau nebevažiuosime. Pasiteiravę kebabų pardavėjos Ramutės sužinojome, kad name, po kurio stogeliu mes sėdėjome, galima išsinuomoti kambarius. Didžiai nudžiugę taip ir padarėme Neblogai ir tikrai pigiai pailsėjome.
Ryte mus vėl džiugino puikus oras ir mes patraukėme Lenkijos sienos link. Miškai, pievos, gamta, žodžiu – lafąąąą
Be jokių problemų kirtome LT – PL sieną ir jau važiavome Lenkiškomis žemėmis.
Na pravažiavome tikrai nemažai lenkiškų miestelių ir kaimukų. Kokiais įspūdžiais galiu pasidalinti? Kaimai nėra apmirę, kiekviename, net mažiausiame, miestelyje rasite bariuką ir parduotuvėlę. Žmonės religingi, sveikinasi. Namai ir aplinka prižiūrima labiau nei Lietuvoje. Visur daug kryžių, netgi vidurį miško stovi vienas kitas. Mano kompanijonai valgė fliakus ( skrandžių sriubą ) bet aš nesusigundžiau tokiu pasirinkimu Na pravažiavome tikrai daug ežerų, prisirinkome žemuogių, mėlynių ir netgi voveruškų, kurias vėliau išsivirėme su makaronais ( buvo tikrai skanu ) Toliau keliavome palei Augustavo kanalą. Ten toks ilgas kanalas jungiantis Baltijos jūrą ir Nemuną ( Baltarusijos teritorijoje ). Anksčiau ten vyko laivybą, o dabar daugiausia plaukioja turistai su baidarėmis. Didelė pramoga yra vandens šliuzai, jų ten apie 20 berots per visą kanalą. Šliuzai kilnoja ir baidarininkus už tam tikrą mokestį ( kas nežinote kas yra šliuzas pasinaudokite google )
Trečiąją naktį nakvojome kaimo turizmo sodyboje (kurių tame regione tikrai gausu). Kainos, tiek gyvenimui, tiek baidarių nuomai žymiai mažesnės nei Lietuvoje. Ketvirtosios dienos ryte palengva “damušėme” likusius 20km iki Augustavo ir taip baigėme savo kelionę. Augustavas tikrai gražus ir gyvas miestas. Puikiai sutvarkytos rekreacinės zonos. Gausu pramogų ir t.t.
Kelionė tikrai buvo gera, nors subinę dar ir dabar sopa. Ir vos nepamiršau paminėti nuostabaus, tiksliau pačio nuostabiausio atradimo Lenkijoje… pilstomas “Zubr” alus su aviečių sirupu. Keli paspaudimai sirupo, 0,5l aluko ir gaunasi tikrai skanus derinys, bent jau man tai labai patiko 
Loading ...