Eurotrip (Day 1)
Kažkada žadėjau aprašyti savo ir Rapolo nuotykius kelionėje po Europą, bet “tempiau gumą” ir galiausiai pamiršau. Šiandien nusprendžiau, kad jau seniai laikas įdėti naują įrašiuką į savo blog’ą ir prisiminiau kelionę,taigi per artimiausią mėnesį turėtų pasirodyti visas aprašymas, suskirstytas į kelias dalis.
Pirmoji diena. Ankstyvas ankstyvas rugpjūčio 5 -osios rytas, 5:20 Lietuvos laiku pajudame Lenkijos link. Veža mano tėtis. Spoksau pro langą ir kažką ramiai galvoju, keista, bet nejaučiu to įprastinio kelioninio jaudulio ir nekantrumo, atrodo, jog dar nesuvokiu, kad už kelių valandų su draugu liksime vienui vieni svetimoje šalyje ir gryšime tik už kelių savaičių. Tiksliai nežinojome nei kur gyvensime, nei kur važiuosime… Lenkijos siena, išsigryniname šiek tiek vietinės valiutos ir neužilgo būname Suwalkuose, iš kur išvyksta mūsų traukinys į Waršuvą. Šimtą kartų pasitikriname ar tai tikrai tas traukinys, kurio mums reikia, susirandame laisvą kupe ( o gal kupė? ) ir sąžiningai užpildome reikiamus punktus savo biliete.
Paskutinės frazės su tėčiu ir traukinys pajuda. Prasideda 5h trunkanti kelionė Waršuvos link. Pakeliui įlipa, išlipa milijonai lenkų, užsipildo visa mūsų kupė ir tai labai nervina, nes nebegaliu miegoti. Sėdžiu prispaudęs prie savęs ant kaklo kabančią piniginę su dokumentais ir pinigais ( Lenkija tarp keliautojų pagarsėjusi vagystėmis traukiniuose ) ir spoksau pro langą, už kurio vis dar gerai mums pažįstamas, lietuviškas kraštovaizdis. Jau suprantu savo pirmąją klaidą – nepasiėmiau mp3 arba knygos laiko “prastūmimui”. Rapolas įnikęs į V.Hugo “Vargdienius”. Belieka pavydėti ir toliau spoksoti pro langą. Tačiau ačiū Laurai, Donatui ir Vaidai, kurie kelionės išvakarėse įteikė man “Kapitono” alaus skardinę, ji praskaidrina man nuotaiką
.
Artėjame link Waršuvos, kuri turi milijoną stočių, apima keistas jausmas, nes neturime patirties ir dar nežinome ar išlipsime ten, kur reikia. Tačiau viskas klostosi sklandžiai ir mes jau Waršuvos centrinėje stotyje. Vaizdas ne labai europietiškas, kažkuo primena Rusiją.
Klaidžiojame milžiniškos stoties požemiais, kuriuose įsikūrę daug šlamštu prekiaujančių kioskelių. Viskas tik lenkų kalbą ir jokios tvarkos ar sistemos. Pradeda kilti nepaaiškinama neapykanta Lenkijai! Vargais negalais randame tvarkaraštį, o dar didesniais vargais negalais rezervuojamės vietą traukinyje į Berlyną, nes tiesiog trokštame greičiau dingti iš tos velnio šalies. Turime 4h iki išvykimo, todėl skanaujame lenkiškus kebabus ir šiaip žvalgomės po “Gariūnus”. Vėliau prisėdame laukimo salėje su keliais miegančiais bomžais, neaiškiais tipais ir balandžiais.
Apie 16:30 (Lenkijos laiku) pajudame Vokietijos link. Nusimato 6h trukmės kelionė, vienintelė paguoda ta, kad traukinys jau padoresnis. Per 6h sėdžiu, skaitau iš Rapolo gautą laikraštį, spoksau pro langą, vaikštau, kad atgaivinti nutirpusias kojas, valgau, miegu, gaivinuosi “Zubr” aluku.
Lenkijos – Vokietijos siena, įlipą pasieniečiai ir kažkodėl stabteli prie mūsų, patikrina dokumentus, kažką paburbą per raciją, bet tikriausiai gauna atsakymą, kad mes ne teroristai ir nueina. Ir vėl važiuojame. Sutemsta. Traukiniuose nemokamas internetas, galvoju, kad būtų smagu tureti mini loptopą. 22:30 atvykstame į Berlyno rytinę stotį. Jau jaučiasi, kad esame Europoje. Vaikštome po naktinį Berlyną vildamiesi rasti kokią vietelę apsistoti, suprantame savo antrąją klaidą – iš anksto nepasirūpinome nakvyne. Nieko nepešę grįžtame į stotį. Vėl gelbėja Rapolas, kuris eidamas pirkti mineralinio aptinka hostelio lankstinukus. Patraukiame ieškoti to hostelio, sutinkame daug keistų žmonių, praeiname pro pankų skvotą senoje gamykloje, aplink nemažai girtų vokietukų. Gauname kambarį hostelyje, nusiprausiame ir jau galime ramiai ilsėtis…




Tadai, foto reikėjo įmesti, nors gal jau ir visi jas matę
That’s my man. Nelaimingo atsitiktinumo deka atsiradau kur atsiradau.
Net nezinojau kad kazka panasaus “vedi”. O ir savo “Copyright” uzsiregistraves. This shit is nice.
Taip ir nesusibegam treciadieni. Spek kas?
SJ = Skirma?
Barbora, technines galimybes neleido, todel neikeliau, kai galesiu, istaisysiu klaida.