Todas :: The book of my life

Kitą rytą padarome klaidą ir išsiregistruojame iš hostelio, tikėdamiesi rasti pigesnę gyvenamąją vietą. Pėsčiomis keliaujame po Berlyną, praeiname kelis indusų kvartalus, saulei kylant vis aukščiau darosi karšta ir labai sunku tįsti kuprinę su visa savo manta.

Todėl nusiperkame gaiviųjų gėrimų ir prisėdame prie parduotuvėlės ( prie daugelio parduotuvių, tiksliau bakalėjų, yra suoliukai ir staliukai, kur galima prisėsti ). Ragaujame gaiviuosius gėrimus, o Rapolas bando kalbinti vietinį, norėdamas iš jo kažkokios informacijos, deja, Rapolo vokiečių kalbos žinios nėra pakankamai geros ir jie nelabai susišneka

Paieškos baigiasi tuo, kad grįžtame į tą pati hostelį ir gauname kambarį už tokią pačią kainą kaip vakar + nemokami pusryčiai ( čia pasitarnauja ISIC kortelė ).  Pasidedame kuprines ir keliaujame apžiūrėti miesto. Vaikščiojome tikrai daug, labiausiai įsiminęs tos dienos objektas buvo 368m. aukščio TV bokštas, kuriame, 207m. aukštyje, įrengta apžvalgos aikštelė ir iš ten atsiveria tikrai gražus vaizdas. Tądien pirmą kartą kelionės metu “susipažįstame” su čigonais, kuriuos vėliau sutikome dar ne kartą. Tokios romų “mafijos” Europoje veikia prie lankytinų objektų, kur yra daug žmonių. Čigonė, čigonės su vaikais ant rankų, čigonės su vežimėliais, storos čigonės, 3 jaunos čigonės, “luošas” čigonas ir dar visokiomis kitokiomis kombinacijomis ir rolėmis pasiskirstę romai prišoka prie turistų ir suvelia, vėliau labai atsibodusią, frazę: “Speak english?”. Jei jūsų variantas “taip”, gaunate kortelę, kurioje surašytas kažkokios melodramos scenarijus, o reziume: duok pinigų. Ir taip per dieną kokius 10 kartų!!! Deja, nedavėm pinigiukų…

Vakarop traukiame į hostelį ir pratęsiame gaiviųjų gėrimų degustaciją. Vizitavimo Berlyne metu išvis paragaujame virš 15 skirtingų rūšių gaiviųjų gėrimų ( vienas labai išskirtinis buvo: “Lausitzer Porter”, toks desertinis ). Ryte degustacijos pasekmės aiškiai matosi Rapolo veide Vėl keliaujame į miestą. Aikštės, parkai, parodos, muziejai, pasaulio laikrodis, Berlyno siena, Reichstagas, krikščionių reperių pasirodymas, gražios bažnyčios ir daug kitų įdomybių. Deja, gražių moterų nulis! Šiaip Berlynas didelio įspūdžio nepaliko ir nemanau, kad dar kartą ten važiuočiau keliaudamas

Ketvirtosios kelionės dienos rytą “susirenkam šmutkes” ir tramvajumi lekiam į vakarinė Berlyno traukinių stotį (Hbf). Ten mūsų jau laukia traukinukas į Amsterdamą. Važiuojame per kalvotas vietoves, kuriose daug gražių raudonų vokiškų namukų, mane jie sužavėjo Dar norėčiau paminėti, kad Vokietija, kaip jau visi esame girdėje, tvarkinga šalis (pats tuo įsitikinau), pačiame Berlyne puikiai išvystytos rekreacinės zonos. Tačiau už lango daugėja vėjo malūnų ir Vokietiją jau laikas užmišti. Vienas persėdimas ir mes jau traukinyje į Amsterdamą. Vaizdai už lango tikrai gražūs, matosi, kad žemės ūkis klesti O pats Amsterdamas vakarop mus pasitinka tokiais vaizdais:

Išėję iš stoties pajuntame išskirtinai stiprų vėją, jaučiasi, kad Olandija – jūrinė valstybė. Miesto centras, kuriame ir gyvenome, bent jau man, nuostabiai gražus. Ta architektūra…kažkas nepaprasto Na bet apie viską iš pradžių: užeiname į turistų informacijos centrą, kuriame mums pasiūlo nakvynę už “melejoną” eurų, atsisakome ir vėl pasikliauname savo jėgomis. Jau vakaras ir aplink minios žmonių, valandėlę vaikštinėjame siauromis, pilnomis gėlių gatvelėmis ieškodami kambarių nuomos. Savaitgalis, todėl visur užimta. Skersgatvyje pamatau iškabą ir nusprendžiame laimę išbandyti ten. Rūsyje mus pasitinka indusas, kuris paaiškina, kad vietų nebeturi, tačiau užbėgdamas įvykiams už akių užsimena, kad turi draugą, kuris “kaip mums” gal ir rastų vietelę Aišku neturime iš ko rinktis ir nusekame paskui mūsų naująjį draugužį. Jo draugelis mus milijoną kartų pavadina “my friends” ir išnuomoja mums kabariuką vienoje iš pagrindinių gatvių ir net pritaiko nuolaidą savo turimoje skalbykloje žodž, traukiame apsižvalgyti, gatvėse tvyro nuostabus kvapas, patys žinot ko nusiperkame gaiviųjų gėrimų ir prisėdame prie kanalo, kuriame vyksta nemenkas judėjimas. Šiaip labai gražu ir net romantiška, tačiau žinant, kad mano bendrakeleivis Rapolas, o ne kokia Marytė, tenka vyti tą romantiką šalin. Visi atsipūtę, šalia sėdi keli 14 metų vaikėzai, kurie lyg niekur nieko supeša suktinukę ir toliau ramiai šnekučiuojasi. Užsukame į coffee shopą, Tadas apsiprekina ir traukiame namo ilsėtis, įspūdžių šiam vakarui užteks