Tadas :: Mano gyvenimo knyga

“Pavasaris parodys kas kur šiko” – byloja liaudies patarlė ( o gal greičiau tiesiog skambus posakis? ). Eini per kiemus ir turi dairytis, kad kokiam šūde savo mylimiausių kedukų nepaskandintum. Ne, šūdan neįlipau, jei jau spėjote apie tai pagalvoti, tačiau pro mokyklos langą eilinį kart mačiau kaip kažkoks pilietis leido savo šuniui nusikakinti mokyklos stadione, kur pavasarį išeina sportuoti moksleiviai. Pagainioje kamuolį po klastingai užminuotą pievą, jie grįžta į persirengimo kambarį ir krapšto iš “bucų” šūdus. Kad ir kaip gerai tręšiami mūsų šalies stadionai, futbolui “augti” tai nepadeda. Tikiuosi, kad kadanors ateis toks laikas, kai žmonės pradės surinkinėti savo mylimiausių Amsių, Rexų ir Rudžių ekskrementus iskart po atlikto reikaliuko, kas jau seniai tapo įprasta Vakarų valstybėse ir auganti nauja Lietuvos futbolininkų karta sieks puikių rezultatų, nebijodami paslysti ant kakučio.
Paliksiu šūdus stadione ir persikelsiu į kino teatro salę, kur rodo Zero II. Nežinau kaip sugebėjau taip ilgai atidėlioti, bet tik praeitą savaitgalį pagaliau prisiruošiau pasižiūrėti Emilio Vėlyvio didijį kūrinį nr.:2. Iškart prisipažįstu, kad mėgstu įvairius filmus, vulgarius ypač. Zero I man patiko labai, prisimenu, kaip džiūgavau ir plojau rankutėmis, kad atsirado kažkas didelio, kieto ir svarbiausia lietuviško. Pasirodė Zero II traileris. Laukiu nesulaukiu. Atsisėdu, žiūriu, nusivyliu. Taip taip, žinau, kiekvieną teiginį reikia argumentuoti. 1. Daugelyje vietu žiūrėjau ir netikėjau. Geras filmas niekada nesukels minties, kad tu žiūri filmą (pagavot gilią mintį? ) Mačiau ne herojus, bet aktorius, bandančius vaidinti herojus. Kas dėl to kaltas – nežinau. 2. Turinys… ale veiksmo filmas, riebūs keiksmažodžiai – gražu, daug kraujo, papų ir šautuvų… bet paslėptos minties, kuri būtina geram filmui – nėra, arba aš nesugebėjau jos įžvelgti. 3. Tie patys aktoriai. Paskui juos vis dar seka pirmojo filmo herojų šešėliai, na tik Rudokas pavarė gerai, jam dedu pliusą. O šiaip ar taip, pirma dalis filmo ar knygos visada būna geriausia, kitos dalys ją retai kada perspjauna. P.s.  Jei patiko Zero filmai, siūlyčiau pasižiūrėti “Matvaju” arba “Mazgas”, tas pats braižas, tik kad trumpametražiai
Teatras, seniai tokioje vietoje buvau. Šią savaite vyko festivalis “Kauno rampa” ar kažkaip pan. Ten mano draugai iš teatro studijos “2gnas” rodė spektaklį “Pagieža”. 40 super minučių ir visai nesigailiu išleidęs 5ltl bilietui. Nupasakoti sunku, tad duodu 10 balų ir siūlau patiems pasižiūrėti, o tokia galimybė, kiek žinau, dar turėtų būti.
Čekuolis – dėdžių dėdė, taip bent jau sako mano tėvas. Ir aš jam pritariu. Dabar skaitau jo pirmąją knygą, tiksliau, “ryju”…  Turbūt viena geriausių mano skaitytų knygų Super įdomi, informatyvi ir parašyta labai įdomiai.
Nuo Čekuolio erudicijos, prie Deivido Duchovnio nešvankių juokelių Pagaliau parsisiunčiau visas “Nuodėmingosios Kalifornijos” serijas ir pradėjau žiūrėti. Kietas, nešvankus, vulgarus serialas apie rašytoją, jo gyvenimą, o pažiūrėjus iš kitos pusės: serialas apie nieką. Bet visvien baisiai kietas, bent jau man.
Viskas. Šiandien užteks. Parašiau kaip senais laikais: be aiškaus tikslo, padrikai, galbūt nelabai aiškiai. Bet tik tiek ir norėjau – rašyti, nesvarbu ką. Pavasaris atėjo ir į Tado kiemą. Labanakt.

This entry was posted on Friday, March 19th, 2010 at 11:45 pm and is filed under Mintys. You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. You can leave a response, or trackback from your own site.