Tadas :: Mano gyvenimo knyga

Penktadienį naktį tūsinam pas klasiokę, na o ankstyvą šeštadienio rytą sėdau į traukinį ir važiavau į Vilnių, kur manęs jau laukė apsilankymas tatuiruočių studijoje “Ramas Tattoo”. Tatuiruotės idėją brandinau gan ilgai, maždaug apie 1,5 metų. Nesinorėjo skubėti, nusprendžiau viską gerai apgalvoti ir suprasti ko noriu, kad vėliau netektų gailėtis. Pradėjau skaityti, rinkti vaizdinę medžiagą ir galų gale turėjau paruoštą eskizą, Ačiū Vytui ir Ievai už pagalbą

Taip, žinau, tatuiravimas gali sukelti sveikatos sutrikimų, truputis rizikos yra visur. Teko išklausyti ir atlaikyti daug kritikos iš tėvų, tačiau tai nebuvo vienkartinė mano užgaida, pasvėriau visur “už” ir “prieš” ir įgyvendinau savo svajone. Paklausite kam man to reikia? O kam reikia vertis auskarus, o kam reikia skustis plikai arba susivelti dredus, kam reikia nešioti ryškiai geltonus batus? Manau žmonės taip daro nes jiems paprasčiausiai patinka, jie susilaukia dėmesio, ar tiesiog gerai jaučiasi. Man tattoo yraa gražu ir mano nuomonę, abejoju, ar kas nors pakeis… Man gerai, ir tai yra didžiausias argumentas “už”.

Na pats procesas truko apie 2h, meistras padarė apie pusę viso piešinio, nes jis visai nemažas. Labai patiko kaip kruopščiai ir susikaupęs jis dirbo. Kolkas esu patenkintas ir jokių nusiskundimų neturiu. Tačiau laukia dar vienas kartas “adatų terapijos”. Jausmelis ne iš  maloniausiųjų, bet kentėti galima. Na o šiuo metu tattoo dar intensyvioje mano priežiūroje

Nuotraukos nedėsiu, anksčiau ar vėliau pamatysite, arba įdėsiu tada, kai viskas bus baigta Tai tiek šiam vakarui, klausom Harrisons ir einam miegot. Čiau

Tags: harrisons, Ramas Tattoo, Ramo tatuiruotės, Tattoo vilniuje

This entry was posted on Monday, May 17th, 2010 at 10:54 pm and is filed under Įdomu. You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. You can leave a response, or trackback from your own site.