Šiame trumpame įraše norėčiau pristatyti svetainę Flightdiary.net, kuri siūlo visai įdomų įrankį mėgstantiems keliauti, tiksliau, skraidyti.  Susikūrus profilį šiame portale, vos keliais paspaudimais galite suvesti informaciją apie turėtus skrydžius. Svetainė archyvuoja ir apdoroja duomenis. Jūsų profilyje, žemėlapyje, rodomi skrydžiai, apačioje pateikiama statistika apie tai kiek laiko praleidote ore, kokiuose oro uostuose buvote dažniausiai, kokį atstumą oru nukeliavote. Flightdiary.net taip pat suteikia galimybę į savo svetainę įsidėti reklaminį skydelį su savo skrydžių statistika. Programa gal ir nėra iš reikalingiausių, tačiau tikrai smagu gauti tokią statistika. Jei tenka skraidyti – kviečiu išbandyti

Ir šiandien pamačiau ištrauką iš laidos “Paskutinė instancija”, tai taip ir likau sėdėti kokiam pusvalandžiui priešais kompiuterio ekraną. Laida gal ir ne žurnalistinio idealumo viršūnė, o ir apie vedėją turių susidaręs ne labai teigiamą nuomonę, bet jau kaip parodė, tai parodė, nusukti akis ir pasakyti “ai dzin” negaliu. Visiems draugams ir pažįstamiems rūkoriams primygtinai siūlau pasižiūrėti ir pagalvoti apie cigarečių keitimą į, pavyzdžiui, čiulpinukus Na o pamatę mane su cigarete burnoje, galite drąsiai vožti į veidą, bus verta…

p.s. O gal tai tiesiog partizaninė Samsungo reklama?

p.s. kažkur perskaičiau, kad kandidatus reikia rinktis ne pagal pažadus ir jau dabar vykstančias rikimų kampanijas, o pagal praeities darbus, manau, labai protingai pasakyta ir reikėtų į tai atsižvelgti

“…Aš bandysiu įrodyti, kad Kaunas yra Viskas.

Mat, kartais susidaro įspūdis, kad patys kauniečiai to nesuvokia ir savo miestą net lygina su Vilnium. Bet jei Vilnius būtų kaip Kaunas, tai ir Nemunas tekėtų pro Vilnių. Pagal Viešpaties planą prie tokios upės kaip Vilnelė galėjo atsirasti tik Babtai.

Koks gi save gerbiantis miestas stengtųsi atsirasti kuo toliau nuo jūros ir kuo arčiau Baltarusijos?

Anuomet net padorūs gyvuliai vengė būsimo Vilniaus apylinkių. Kur daugiau galėjai išgirsti staugiant tokį išsigimėlį kaip geležinis vilkas?

Kodėl būtent Vilniuj įsikūrė Lietuvos Seimas, Vyriausybė ir net Vilniaus savivaldybė? Todėl, kad piktoji dvasia ieško sau vietų, kur tamsiau. Kaune greitai gautų galą.

Ir net patys vilniečiai taip nepasitiki vilniečiais, kad įrengė jiems 100 km. ilgio bandomąjį kliūčių ruožą. Ir tik pasiekęs Kauną, ten apvalęs bei sustiprinęs dvasią, vilnietis įgyja teisę padidinti greitį iki 130 km/val. O štai kaunietis gali iš karto tokiu greičiu pajudėti į vakarus.

Vilnietį, artėjantį prie Kauno, įspėja specialus ženklas: „Pravieniškės – 6 km.” Vilnietis sudreba ir prisisega saugos diržus. Kaunietis gi niekur Vilniaus prieigose nepamatys analogiško ženklo: „Lukiškės – 6 km.” Nes kauniečio nepagąsdinsi. Kaunietis pats autoritetas.

Vilniečiui suteikta galimybė pravažiuoti Kauną pakraščiu, jo beveik nepastebėjus ir neįsibaisinus. Tik įsivaizduokim, kas būtų, jei vilniečiui tektų kirsti Kauno centrą! Jis nutrokštų kamščiuose ir amžiams liktų klajoti painių Senamiesčio gatvelių labirintuose.

Yra nuomonė: kada nors Vilnius ir Kaunas susijungs ir taps dipoliu. Atseit dvi galvos geriau kaip viena. Aišku, taip galėjo sugalvoti tik tas, kuris išvis be galvos. Prisiminkim ūsūrinio traukinio Vilnius – Kaunas likimą. Tas naivus dvigalvis padarėlis, kitados svajojęs sujungt dvi nesujungiamas vietas nūnai išprotėjęs blaškosi iš vieno galo į kitą pats neberasdamas sau vietos… Nejau ir mes norime tokiais tapt?

Kita vertus, kaunietis nenori vilniečio nė akyse regėt. Todėl ir nutiestas aplinkkelis, greitkelis… Atseit varykit jūs, vilniečiai, kuo greičiau prie jūros ir girdykit ten savo žirgus. Mat Vilniaus apylinkių gyventojai dar nuo Vytauto laikų garsėjo išskirtiniu kvailumu ir jodavo žirgų girdyt net prie Juodmarių. Neteko girdėt, kad taip elgtųsi bent vienas kaunietis. Betgi vilnietis įsitikinęs: kuo vanduo sūresnis, tuo žirgui skaniau. Užtat aplinkui Vilnių žirgų berasi tik rezervatuose, kur laikomasi griežtos abstinencijos: nė gramo druskos.

Vilniečiui nuo Kauno atsiveria plačiausios perspektyvos. Nori – brauki Marijampolėn, nori – į Kėdainius, Raseinius, Šiaulius ir Vakarus… O gali net į Mėmelį, iš kur jau Amerika ranka pasiekiama…
O pabandykim įsivaizduoti, kad neatsargus kaunietis keliavo, keliavo… Ir atsidūrė Vilniuj. Aišku, jam čia nėr ko būt. Bet šaunusis nuotykių ieškotojas atgal dar nenori grįžt. Jis, kaip ir visi kauniečiai, veržiasi į priekį. Tačiau kur yra Vilniaus priekis? Brėžiame tiesiąją nuo Kauno per Vilnių ir tolyn… Kurgi mūsų šaunuolis nukeliaus? Į Šumską, Astraviecą ir Ašmiany… O ką ten sveikam žmogui veikt?

Maironis andai rašė: „Kada tik keliu važiavau pro Trakus, man verkė iš skausmo širdis…” O Vilniaus senelis nė nepasiekdavo, nes pro ašaras kelio nebeįstengdavo rast. Tokį tat įspūdį šviesiam žmogui darė tamsus Vilniaus kraštas.

Užtat ir sakau: Kaunas yra visų kelių pradžia. O Vilnius – vienintelio kelio galas.”

Taigi tataigi, Waska pakalbino Modestą Švobą iš ZIP FM ir gavosi tikrai įdomus intervas, Waska suteikė man garbę publikuoti visą tai mano blog’e, tad skaitom!

     Jis – karatistas, sugebantis vienu smūgiu sutvarkyti chuliganus geriau, nei „Facebook“ programėlė tavo išmaniajame telefone, o negana to, dar ir radijo laidų vedėjas, populiariausioje jaunimo radijo stotyje ZIP FM. Pats teigia, jog vesti radijo laidų visiškai nemoka, o universitetą baigė tik dėl „šventos tėvų ramybės.“
     Išsiskiriantis simpatijomis šaldytuvams „Maskva“ ir nuolat sulaukiantis pasiūlymų pasididinti penį. Susipažinkime – Modestas Švoba. Rytinės ZIP FM laidos „Mamma Džiamma“ vedėjas ir savireklamos vadovas. Bičiukas, kuris dėl nieko „nesuka sau kiaušų.“

    ­- Modestai, prisimink savo laikus, kuomet dar mokeisi mokykloje. Koks vaikis buvai – mokytojų numylėtinis gerutis ar mažas chuliganas, į kurį žvelgdamos mokytojos linguodavo galvą ir retoriškai klausdavo „Ir kas iš tavęs išaugs?“

     - Buvau antrasis variantas. Gerdavom kavą pamokose, o mokytojai paišė mano ateitį „stovinti prie darbo biržos.“  Lipdydavom su „izolke“ prie valgyklos stalų apačios „šūliokus“ ir pan. , bet kadangi turėjau labai gerą draugelį, kuris buvo plikas, ryžas ir panašus į „marozą“, tai visos „šaškės“ krisdavo ant jo. O man tuo tarpu aiškindavo „nebūk su juo, jis tau daro blogą įtaką.“ Na, manau, daugelis žino šitą situaciją (šypsosi).- Kaip žinia, vėliau įstojai į Vilniaus universitetą. Kokią studijų programą baigei ir kodėl neieškojai darbo pagal įgytą išsilavinimą?

     - Baigiau tarptautinio verslo vadybos bakalaurą. O kalbant atvirai, tai pasirinkau dėl tėvų šventos ramybės. Pasikabino mamka miegamajame diplomą ant sienos ir rami visam gyvenimui. Liko tik žurnalui „Žmonės“ nusifotkinti (šypsosi).

     Jeigu būtų galimybė atsukti laiką atgal, tai stočiau į aktorinį. Tiesa pasakius, net ir baigus mokyklą, dar nebuvau sugalvojęs, kuo noriu būti užaugęs.

     Na, o dėl darbo, tai galima pasakyti, jog pagal specialybę ir dirbu. Vadybininku juk nesunku būti – dėlioji prekes „Maximoje“ į lentynas ir jau „prekių vadybininkas.“

       - O kaip atsidūrei ZIP‘e?

     – Labai paprastai. Tiesiog parašiau laišką buvusiai direktorei Gabrielei, jog noriu dirbti ZIP‘e ir prisegiau keletą nuotraukų su savo buvusio pilvo presu (šypsosi).

       - Ir esi patenkintas?

     - Patenkintas, bet tikriausiai dėl visos „šaikelės“, kuri čia dirba. Simona turi gražiausią krūtinę, Silva – tikra operatyvininkė, Mantas turi gerą balsą tinkanti „Žvaigždžių duetams“ (šypsosi), Jonas moka picą užsakyt, Rolas žino gerų panų kontaktus, Jankevičiaus kojos dydis 39 ir t.t. ir pan.

     Būtent dėl šitos ZIP’o šeima man ir patinka čia dirbti.

      - Tai kodėl, tuomet gaili pasidalinti muzika su „SiSi“ merginomis?

     – Aš vienturtis, todėl „gailėti“ mano kraujyje. Beje, panos neseniai išmoko naudotis search‘u tai nelabai pasislėpsi (šypsosi).

       -O kokius galėtum įvardyti teigiamus ir neigiamus, darbo radijo stotyje, aspektus?

     – Iš tiesų, tai nepatinka muzikos „ekspertai“, kurie nusprendžia, kuris gabalas geras, o kuris ne (šypsosi).

     Geriausi gabalai visada tik tavo nuosavame „iPod‘e“, nešiojamame kompiuteryje ar CD, kuris guli automobilyje. Taip pat ir kiekvienai muzikai yra savas laikas ir vieta.

     Na, o didelis pliusas yra tas, kad galima lengvai save realizuoti, svarbu tik turėti noro. Nori dainuot? Gausi palaikymą! Manfredas padarys „beat‘ą“, „siskės“ pašoks klipe ir pan.

      - O ar nuo pat vaikystės svajojai apie darbą radijo stotyje?  Galbūt planavai tapti kitokios profesijos atstovu?

     - Vaikystėje buvau tiesiog storulis, apkirptas bliūdeliu. Gal svajojau būti kūdas? Neprisimenu.

     Darbo radijuje ypatingai nesureikšminu – tai tikrai nepaskutinė mano gyvenimo stotelė. Kol kas džiaugiuosi nerūpestingu gyvenimu ir tiesiog „nesuku sau kiaušų.“

      - Vedi rytinę „Mamma Džiamma“ laidą ir eteryje su visais bendrauji nuo 7 valandos ryto. Ar patinka dirbti anksti ryte?

     - Jeigu atvirai, tai jau nebe. Jau dvejus metus  dirbu tokiu tempu, jog miegoti einu pirmą valandą nakties, o keltis į darbą, tenka 6.00 – ganėtinai sunku.  Taip pat dažnai būna, jog eiti miegot jau norisi 18 valandą (šypsosi).

     Žinoma, galima vesti laidą „šiltam“, bet tai yra tikra loterija (šypsosi). Arba bus žiauriai gerai arba žiauriai blogai. Todėl greitu metu ir dingsiu iš rytinio eterio.

     - O ar nepabodo kalbos, jog iš rytinės laidos pasitraukus Henrikui, pastaroji suprastėjo ir dauguma nori, jog jis grįžtų?

     – Pasitraukus Henrikui, laida apskritai tapo kitokia. Tiek pat žmonių džiaugėsi, tiek pat ir liūdėjo. Rytinė laida turėjo vyriausia auditoriją Henriko laikais. Šimkų vaikas, mano akimis yra pats geriausias ir profesionaliausias radijo laidų vedėjas. Ir kas svarbiausia, jis tai daro vienas – jam nereikia partnerio, kad laidos reitingai būtų viršūnėje.

     - Eteryje kalbi laisvai, juokauji ir regis dėl nieko „nesiparini.“ Ar taip buvo nuo pat pradžių? Papasakok apie savo pirmąjį kartą prie mikrofono.

     - Tada kalbėti eteryje mane mokino buvęs programų direktorius Tomas Bartkaitis. Pamenu, jog buvo šeštadienis ir studijoje buvau vienas.  Aišku buvau žiauriai pasitikintis savimi, nes prajuokint kitą žmogų kompanijoje man nebuvo sunkus uždavinys, todėl pats sau ir Tomui kartojau „nesiparink, it‘s under control“ (juokiasi).

     Bet tik įsijungiau mikrofoną ir staigiai dingo visi „mandrumai.“ Vaikišku balsu kažką „sumykiau“  ir greitai dingau iš eterio. Iš karto po to, skambinau Tomui ir neišjungęs eterinio mikrofono pasakiau  -„b**t nupjoviau grybą, p****c“ (juokiasi).

     Sunkiausia buvo atsipalaiduoti eteryje – nuo to gydžiausi gerą pusmetį.

      - O dabar save jau laikai geru laidų vedėju? Ko dar tavo manymu turėtum išmokti?

     - O „džyzus“, tikrai ne! Aš moku gražiai suokti moteriai į ausį, grojant gražiai, mano paties surastai muzikai, galiu skaniai paruošti „chilli con carne“, netgi galiu su koja pakeisti kambaryje perdegusią lemputę, tačiau ko jau ko, bet laidų vesti tikrai nemoku.

     Manau dar reikėtų pasimokinti sklandžiai skaityti žinias ir gerai artikuliuoti.

      - Eteryje vesti laidą tau yra tekę, ne su vienu savo kolega. Su kuriuo jautiesi smagiausiai?

     – Su Mantu. Mūsų humoro jausmas sutampa, o tada jau turėk bėdą (juokiasi).

     - ZIP FM dirbantys laidų vedėjai yra filmuojami ir tiesiogiai rodomi internetinėje transliacijoje, todėl tampate viešais asmenimis. Ar išpeši iš to naudos? Galbūt teko „nudegti“ ar tiesiog sulauki įkyrių elektroninių laiškų ar užkalbinimų gatvėje?

     - Nudegti, tfiu tfiu tfiu, neteko, o didžiausia nauda tai nauji kontaktai ir pažintys, kuriuos gali ateityje panaudoti.

     Kas liečia elektroninius laiškus, tai jų sulaukiu daug. Ypač tokių įkyrių, kaip „enlarge your penis“ arba „six-pack in a month“ (juokiasi). Na, o gatvėje dėmesio nesusilaukiu. Nesu Vudis, Radžis ar Pikaso.  Matyt mano asmeninė „pijaro“ komanda dirba prastai (šypsosi).

       - Beje, kai kurie tavo kolegos dirba televizijoje, groja klubuose ir pan. Ar pats nenorėtum išbandyti save kitame amplua ir darbuotis ne tik radijuje?

     – Na, televizijai netikčiau, nes mano didelė nosis, bet ir be to gaunu „chalturkių.“  O šiaip, mano naujasis amplua kol kas dar tik brendimo stadijoje.

       - Savo tikslinėje auditorijoje esate nr.1  – populiariausi jaunimo tarpe. Kaip išlaikote motyvaciją „neužmigti ant laurų“ ir stengtis sukurti kuo geresnę programą?

     – Nėra nieko nepaprasto. Tiesiog stengiamės dirbti taip, kad nebūtų gėda tiek patiems prieš save, tiek prieš klausytojus.

     - O ar klausaisi radijo ne darbo metu?

     – Galima sakyti, jog neklausau. Na, nebent retkarčiais, bet ir tuomet tai darau darbo reikalais. Tačiau tai nebūna lietuviškos radijo stotys.

      - Ne paslaptis, jog esi ir savireklamos vadovas. Kokios reklamos „nepraleistum“ į eterį?

     – Jeigu tiksliau, tai aš esu atsakingas už ZIP FM savireklamą. Taigi nenorėčiau, kad ZIP‘o brand‘as asocijuotųsi su silikoniniais papais, šiknom ir kitais pigiais, bet veiksmingais Lietuvoje triukais.

       - Na, o ką manai apie paslėptą reklamą? Teko skaityti pasisakymų, jog ZIP‘as tai toleruoja.

     – Tai yra vieno, kadaise buvusio labai protingo žmogaus, galvos skausmas. Deja, jis dabar geriantis šizofrenikas, nesugebantis susitvarkyti su savimi. Kadangi jo sveikata mums rūpi, mes pradėjome naudoti reklaminius skirtukus prieš nestandartinę reklamą. Tačiau kitos radijo stotys, to vis dar nedaro.

      - Ir pabaigai – ką mėgsti veikti laisvu laiku?

     -Na, vieni augina marihuaną ar tepa „špaklių“ ant kalibros „kapoto“, o aš mėgstu „boombox‘us“, „Schwinn cruiser‘ius“ ir šaldytuvus „Maskva.“ Tiesiog tai yra vienas iš būdų pabėgti ir išsivalyti nuo minčių.

„Bachūrai“ – pramoginė, informacinė radijo laida, kurios vedėjai Waska ir Tadas, pasak jų pačių yra neabejingi futbolui ir gimtojo miesto komandai – FBK Kaunui.  Kaip teigė vaikinai, jiems bus smagu ne tik patiems pabendrauti su futbolininku, tačiau suteikti progą tą padaryti ir platesnei auditorijai.

Taipogi visi turintys klausimų A.Račkui, gali juos siųsti elektroniniu paštu bachurai@vduradijas.lt

Laida „Bachūrai“ VDU Radijo eteryje skambės ketvirtadienį 21 valandą, o jos klausytis galėsite internetu – https://www.vduradijas.lt/listen.pls