Šiandien jaučiuos taip:
Galvoje kaupiasi idėjų debesys, lyja ir žaibuoja. Tik ar sugebėsiu tą vandenį patvenkti ir gaminti ekologišką energiją?
Praktiskas tetis is praktiskos “Norfos” parnese praktisku sausainiu “Spargalka” 
bravo kepejams/kurejams uz ideja! p.s. skonis visai nieko.
Pagaliau ir mes susilaukėme truputėlio spaudos dėmesio, apie mano ir Dominyko projektą rašo Balsas.lt portalas, kviečiame paskaityti. 
NUORODA Į STRAIPSNĮ
O čia naujausias mūsų darbas kartu su “Liūdnais slibinais”
Vat būna būna minčių sausra ir 00:48 val, gegužės 13, penktadienį, užgrojus “Kings of Leon” – “Closer” pradeda lyti. Ne lauke, o viduj, tad skubu viską sugerti į šokoladinę klaviatūrą, kurią jau gan gerai pažįsta pirštai, galiu net rašyti užsimerkęs, pasigyriau vat! Taigi apie ką aš čia šiandien, t.y. šianakt… va va apie tokį keistą dalykėlį, kur su Dominyku darom – “Kaunas acoustics“. Kas dar nematė ir dar negirdėjo, pristatom internetinį – muzikinį projektą, nors gal čia labiau tiktų žodis “iniciatyva”, nes “projektas” skamba per daug rimtai, o mes viską darom linksmai ir be didelių rėmų. Filmuojam atlikėjus įvairiose Kauno vietose, atliekančius savo kūrinių akustines versijas arba tiesiog įdomius “performancus” ir keliam į youtubą, kad žmonės galėtų pažiūrėt, paklausyt ir po to visą dieną niuniuoti patikusią melodiją. Pradėjom neseniai, tad, mieli “heiteriai”, neskubėkit pulti, mes netobuli ir tokie niekad nebūsim, bet tobulėti pažadame Kodėl tai darome? Žinokit žiauriai smagu! ( ir moka dideles bapkes, tik niekam nesakykit ;D ) Tokios tokeles, kaip mėgstu sakyti, kviečiam sekti naujienas ir dalintis visais įmanomais kanalais ir KA Jums padėkos O čia Jūsų dėmesiui vienas blynas iš prisvilusių lėkštės…
ir labanakt
Labas, Draugai mieli,
Kaip sekasi? Tadas ir vėl čia! Turiu pripažinti, kad mano, kaip blogerio, karjera baigėsi, ar bent jau laikinai prislopo, kodėl taip yra – neaišku. Galima būtų teigti, kad visas emocijas ir mintis sugeria Feisbukas, iš kurio, beja, šiandien išsivadavau, tačiau ar ilgai tęsis ši mano socialumo dieta taip pat neaišku. Prie kompiuterio kasdien praleidžiu tikrai nemažai laiko, na o ir darbų, kuriuos reikėtų padaryti, netrūksta. Tačiau pastebėjau, kad vietoje to, kad išnaudočiau šį laiką produktyviai, sėdžiu paniręs į šį mėlynai baltą socialinį tinklalapį, kuriame, taip jau blaiviai pamąsčius, nieko ypatingai vertingo ir naudingo nėra. Ir ne tik aš vienas čia, o dar daugiau kaip 300 milijonų žmonių. Įspūdinga!
Ir kas gi juos visus čia laiko? Tikriausiai, tai tas nepaaiškinamas žmogaus noras būti matomu (plačiąja prasme) , ką beabejo įtakoja modernios technologijos, kintantis gyvenimo būdas ir vertybės. Juk dabar kiekviena mikro bangų krosnelė ir dviratis turi išmaniąją Facebook programėlę, kad žinotum, ka veikia tavo draugai. Kitaip sakant visi aplink skatina: “be social”. Sutikite, procesas nesustabdomas, tačiau gal tas interaktyvus socialumas ir nebūtų taip blogai, juk nuotraukos, įvyksiantys renginiai, pažįstamų kontaktai yra visai naudinga, smagi ir reikalinga informacija. Tačiau kai yra pasiekiami kraštutinumai šioje srityje, pvz publikuojamas kiekvienas žingsnis, tai pradeda erzinti: “Labas rytas, atsikėliau”, “Katik kakojau, kvapas buvo prastas”, “Cukraus įsibėriau ne vieną, o du kaušelius. Buvo labai saldu” ir dar dešimtys panašių įrašų 24 valandų bėgyje.
Supratau, kad tas mano socialumas prie gero neprives, nes pradėjau negalėti žengti nei žingsnio, “neparefrešinęs” naujausių įrašų. Net mama pastebėjo, kad vos ne miegu, kompiuterį apsikabinęs. Užsienyje, žinau, yra tokios klinikos, kur gydo, nuo per didelio socialumo 
Lietuvoj kolkas nėra, bet paklausa tikrai bus, garantuoju. Va jums ir verslo planas! Žodžių, šiandien kaip tik užėjo prasta nuotaika ir noras padaryti ką nors destruktyvaus. “Kad jį kur velnias, trinu lauk” – pagalvojau aš ir paspaudžiau “Panaikinti profilį”. Ir ką jūs manot…feisbukas nenorėjo manęs paleisti, sakė draugai pasiilgs:
Aš irgi Jūsų pasiilgsių, tiksliau JAU pasiilgau…bet paspaudžiau “Panaikinti” ir galvojau, kad viskas bus baigta, bet, pasirodo, nevisiškai. Facebook’as apdraudė mane ir užšaldė visą info, kad galėčiau grįžti į tiesos kelią, kai tik vėl užsinorėsiu. O kuo toliau, tuo labiau aš noriu…Bėda bėdelė!
Loading ...