Ponas Tadas įstojo į Vytauto Didžiojo Universiteto, Politikos Mokslų ir Diplomatijos Fakulteto, Viešosios Komunikacijos bakalauro nuolatines, valstybės finansuojamas studijas ir yra tuo patenkintas! Artimiausi keturi metai nusimato Kaune 
Vakar, per pačią audrą, bėgiodami Panemunės šile su maudymosi šortais, aš, Rudis ir Lauris sugalvojome, kaip dar labiau paįvairinti mūsų jau ir taip ne nuobodų gyvenimą. Traukėm burtus ir pasiskirstėm kuris kuriam sugalvos po 13 užduočių, kurias privalėsi įvykdyti norėdamas įrodyti savo drąsą, stiprumą ir sumanumą. Taigi taip išėjo, kad Lauris sugalvojo man, aš Rudžiui, o Rudis – Lauriui. Jei tik bus galimybės, bandysiu kiekvieną užduotį nufilmuoti, nufotografuoti ar kitaip įamžinti ir pasidalinti su jumis Na o štai čia 13 dalykų, kuriuos turiu padaryti (kalba netaisyta):
Atrodo nieko ypatingai sudėtingo, bet manau bus tikrai įdomu ;D
Vakarykštį mano piktąjį įrašiuką pakomentavo Adis: “O dabar išvardink Top-5, ką gero, naudingo ar bent įdomaus nuveikei gyvenime 
Ir svarbiausia – gero, naudingo ar įdomiaus – ne sau .” Na atrodo paprasta kaip du kart du, bet taip pagalvojau neperskaitęs sakinio iki galo. Paskutiniai du žodžiai apvertė viską aukštyn kojom…”gero ne sau”…Jau seniai supratau, kad esu egoistas, tai mano pasamonėje, kad ir kaip man tai nepatinka. Tačiau negi mano vardo nepuošia nei vienas geras darbas?? Ir tada aš susimąsčiau…
…ir mąsčiau ilgai…
…ir sumąsčiau va ką: jokio didelio žygdarbio nesu padaręs, skęstančio neišgelbėjau, organų neaukojau, serijinio žudiko nesučiupau, bet stengiuosi daryti geras smulkmenas, ne kartą parodžiau kelią, pakeičiau mašinos ratą moteriškei, užleidau atsisėsti seną žmogų, padėjau įkelti invalidą su vežimėliu į autobusą, išklausiau, daviau patarimą, dirbau kitų labui, aukojau labdarai ir visada įmetu litą išmaldos prašančiai senutei, čia mano silpnybė, negaliu praeiti . Atrodo paprasti, kasdieniški dalykai, tačiau tai yra mano mini žygdarbiai. Na o nusikaltėlį dar kada nors pagausiu… 
Vienas žmogus manęs kartas nuo karto paklausia, kodėl taip mažai rašau BLOG’e ir vis reikalauja, kad dažniau lepinčiau jį savo įrašais. Tačiau tiek jam, tiek visiems kitiems noriu pasakyti, kad rašymas priklauso nuo mano nuotaikos. Niekad negalvoju, kad va reikia rašyti tik tam, kad kažką parašyti. Tokie bandymai 99% man būna nesėkmingi, o jei ir pavyksta kažką sukurpti, tai teksto įdomumas būna ypatingai mažas, tad kelis kart perskaitęs visvien spaudžiu “delete” ir užveriu naršyklės langą. Dar vienas aspektas, kuris man nepatinka, yra tai, kad nežinau ko nori mano skaitytojai [ ir išvis, kiek jų yra? Gal aš čia be reikalo trinu klaviatūrą? ]. Kviečiu daugiau komentuoti, galbūt užduoti klausimą ar paprašyti išsakyti nuomone tam tikra tema…pasistengčiau patenkinti jūsų smalsumą!
Na o šį vakarą mano playliste sukasi SEL’as ir keli indie rock gabaliukai. Apėmęs keistas jausmas, vadinu jį “kai norisi viską mesti ir iškeliauti kur nors toli”. O mano gyvenime vis dažniau ima viršų žodis “noriu”, o ne “reikia”, mama sako, kad dėl to man bus sunku gyventi. Turbūt ji teisi. Kai reikia mokytis, užleidžiu vietą muzikos klausymui, darbus iškeičiu į TV ar PC ir pan. Egzaminai jau ant nosies, o aš dar labai atsipūtęs, nors turėčiau apsikrauti knygomis ir neišlysti iki birželio 15d., net pačiam baisu dėl tokios tinginystės. Daugelis pažįstamų ruošiasi, mokosi, yra susikoncentravę ties kažkokiu tikslu, išsikėlę sau prioritetus, o aš ne. O kas keisčiausia, aš matau ir suprantu, kad elgiuosi netinkamai ir galiu stipriai nudegti, tik nesugebu situacijos pakeisti, o gal nenoriu…?? Na bet jau toks tas mano, parazito, charakteris [ir vėl kvailai teisinuosi]. Turbūt reikia, kad kas gerai pliaukštelėtų per veidą, tada gal susiprotėčiau…
Užteks verkti, pereinu prie smagesnių dalykų. Vyto paskatintas išsitraukiau iš stalčiaus jau seniai ten gulėjusį mechaninį rusų gamybos juostinį fotoaparatą – FED 5. Nusipirkau juostelę ir pradėjau eksperimentuoti. Pats procesas kitoks – tai žavi. Kiekvienas kadras įgyja prasmę. Tikiuosi, kad naujoje juostelėje bus bent kelios, dėmesio vertos nuotraukos. Jei taip, būtinai pasidalinsiu su jumis.
Na peno postringavimams dar turiu, bet šiam vakarui užteks. Saikas – dorybė Iki kitų susirašymų 
Pasikeitus orams, pasikeitė ir mano savijauta. Ketvirtadienį vakare pasijutau prastai, tad penktadienį visą dieną vykdžiau reabilitaciją, t.y.: nėjau į mokyklą, sėdėjau prie pc, valgiau “spagečius”, na žinote, kad blogiau nebūtų Galima sakyti reabilitacija pavyko ir vėlyvą šeštadienio rytą jau važiavau į Marijampolę žiūrėti futbolo. Kaunas 4 – 1 Lietava. Na o vakarop įvyko Didysis šios savaitės įvykis – nusipirkome keltą pigių skrydžių su Ryanair birželio mėnesiui. Tiesa, teko nemažai “paprakaituoti” darant piniginius pavedimus ir atliekant reikalingas procedūras, nes kažkodėl savaitgalį viskas vyksta lėčiau. Jau buvau netekęs vilties, bet Laurio dėka mes tikslą pasiekėme Taigi dabar aš, Lauris ir Deividao turime bilietus skrydžiams Kaunas – Briuselis – Pisa(Italija) – Briuselis – Kaunas (Birželio 15 – 22 d.). Bilietai vienam žmogui kainavo 50ltl!!! Dar kartą žemai lenkiuosi Ryanair kompanijai, kuri džiugina mane pigiais, prastai aptarnaujamais skrydžiais, spaudžiu dešinę Lauriui už kovojimą iki galo ir Jonui, kad neatsisakė pagelbėti Na o dabar ramiai sau švilpauju ir svajoju apie Pizzas.
Buona notte!!
Loading ...