Šį kartą jūsų dėmesiui pateikiu savo dėdės Kęstučio pasakojimą apie nuotykius žingsniuojant Šv. Jokūbo keliu, Atlanto vandenyno link. Kad krikštatėvis turi pasakotojo gyslelę, jau seniai žino visa giminė. Jis pasakoja, kaip pirko pieną parduotuvėje ir priverčia už pilvų susiėmus verkti visą močiučių, vaikų ir tėvų armiją, susėdusia aplink šventinį stalą, o tai, mano galvą nelengva užduotis. Keliauja ir turistauja jis išties nemažai, tad keista, kad įspūdžiai sugulė į lapus tik dabar. Nors, kaip sako, geriau vėliau, nei niekada. Draugai, apsiaukite dulkėtus batus ir pirmyn Camina de Santiago keliu…
Paskutinę 2011 m. vasaros dieną, merkiant lietui stovėjau Cabo Fisterra iškyšulio pabaigoje ir žiūrėjau į Atlanto vandenyną. Toliau eiti nebebuvo kur, nebent plaukti. Labiausiai į Vakarus nutolusiame Ispanijos taške atsidūriau savo plaukuotomis kojelėmis perpėdinęs šią valstybę iš Rytų – nuo Saint Jean Pied de Port, Prancūzijoje. Spontaniškas noras kiek prasieiti Šv. Jokūbo (Camino de Santiago) keliu, virto į beveik mėnesį trukusią kelionę šiauriniais Ispanijos regionais.
skaityti daugiau »