Juokingą prisiminti kelis studenčiokus spoksančius į visame pasaulyje paplitusias muzikinių dienoraščių ir sesijų versijas ir jų atmainas. Valandų valandos nesibaigiančio žiūrėjimo, klausymosi ir grožėjimosi…ir dar ir dar ir dar… O tada! —> “Ei, darom ir mes kažką!”. Darėm. Dažnai nežinodami ką ir kaip reikia, bet darėm. Nulis žinių, nulis technikos resursų, nulis patirties, tik begalinis noras.

Pirmieji bandymai privertė nusivilti. Tačiau nenuleidom galvų ir ėjom toliau. Pirmieji pagalbininkai, patarėjai, žmonės kurie tiki mūsų įdėja ir palaiko. Būtų šventvagiška nepadėkoti: Kristijonui Jakubsonui, Lukui Motiejūnui, Vytautui Plukui, Andriui Murauskui iš “Muzikos kalvės” ir žinoma “Kobra TV” žmonėms, kurie visada stengiasi padėti. Be jų patarimų, techninių resursų, tikriausiai, būtume likę prie nulio.

Na, o po dvylikos eksperimentų mes radome tai, ko ieškojome. Galutinai suformuota komanda, stilius, techniniai resursai, žinojimas ką ir kaip norime daryti. Pagaliau! ( o gal mums tik taip atrodo? )

Gana liaupsinti save, imkimės darbo. Tikimės, kad lauksite mūsų naujų darbų, tai mums labai svarbų. Jei turite įdėjų, patarimų, minčių – mes visada laukiame, taip pat ir norinčių prisidėti prie projekto. Na ir, žinoma, ieškome lietuviškų grupių! Jei mes neradome Jūsų, patys raskite mus: www.kaunasacoustics.lt . Iki!

Paskaitos „Viešosios komunikacijos technologijos ir inovacijos“ dėstytojas Remigijus Venckus pasiūlė praktinį darbą – sukurti tinklaraštį internete ir jį plėtoti. Mūsų bebaimė komanda nė nedvejodama ėmėsi šio darbo. Prie projekto dirba: Aistė Imenickaitė, Deimantė Grigaliūnaitė, Dominykas Stelmokas, Eglė Ščiukaitė, Jorūnė Gaučaitė, Karolis Rakauskas, Rūta Gimbutaitė, Sandra Urmulevičiūtė, Silvestras Milkintas, Tadas Sirvidas, Urtė Januškevičiūtė, Viktorija Gabulaitė ir Mindaugas Vasiliauskas.

Išties nemaža kompanija, ir ji visa dėstys savo mintis apie komunikaciją internete, kas raštu, o kas ir žodžiu. Stengsimės, kad straipsniai ir reportažai nebūtų vien tik “iš pareikalavimo”, tačiau įdomūs ir, žinoma, informatyvūs. Tikimės, kad seksite mūsų mintis ir kart nuo karto pasidalinsite ir savo pamąstymais. O jei reiks komunikuoti – žinote kur kreiptis! www.komunikatoriai.lt

Vykome dviese: aš ir mano draugė Rasa. Ji jau seniai degė noru pažinti Katalonijos sostinę, mitais ir legendomis apipintą žymiausią Ispanijos miestą. O 20 – asis gimtadienis, buvo puikia proga ir priežastis. Aiškaus plano neturėjome, tik bilietus pirmyn ir atgal, bei nakvynės namų rezervaciją. Žinojome, kad Barsa mumis pasirūpins. Bilietai buvo rasti programos “Azuon” pagalba ir kelionė pirmyn atgal vienam žmogui kainavo 160ltl. Ištikimoji bičiulė “Ryanair” nesiliauja manęs džiuginus. Pats skrydis iš Vilniaus oro uosto į Barselonos “El Prat” terminalą išsiskyrė dviem dalykais: tai buvo pirmasis Rasos skrydis ir lėktuvą baisiai kratė. Skraidyti tenka neretai, dažnai būna oro duobių ir kitokių reiškinių, tačiau šįsyk net ir aš “kaktelėjau” į kelnes po to, kai nutilus lėktuvo variklių gausmui pastarasis sėstelėjo keliolika metrų žemyn. Visi aiktelėjo ir nutilo. O tada 30 minučių girdėjosi vaikų verksmai ir keisti šnabždesiai. Turbūt chebra meldėsi…

Tačiau mums nebuvo lemta patekti į pirmuosius Europos dienraščių puslapius ir po 3 valandų skrydžio jau nusileidome naktinėje Barselonoje. Tik išėjus pro duris susiradome Aerobus’o stotelę, susimokėję 5,30 euro sėdome į modernų autobusą ir ryjome pro langą pirmuosius ispaniškos “žiemos” vaizdus. 15 minučių ir pasiekiame miesto centrą. Išlipame “Placa Universitat” ir pagal iš anksto atsispauzdintus nurodymus ieškome savojo “Barcelona city centre hostal”, kuriame už 5 nakties dviviečiame kambaryje sumokėjome 200 eurų. Norėjosi privatumo ir ramybės, tad teko investuoti. Kitu atveju rinkčiausi couchsurfing’o teikiamas galimybes. Aprašymas nemelavo, hostelis buvo visa arti centro. Greitai įsikūrėme, apsipirkome šalia esančioje parduotuvėlėje ir pasistiprinome, nes alkis buvo nenumaldomas. Ir nuo pat pirmųjų žingsių Barselonoje, mus lydėjo tas keistas, jaudinantis, vasariškas ir šiltas, citrusiniais vaisiais ir dar velnias žino kuo persismelkęs, nakties oras (!). Ramus ir kitoniškas miegas buvo garantuotas…

Pirmasis rytas +17. Ir taip kasdien! Geras oras – vienas iš svarbiausių meilės Barselonai elementų. Beproto gera buvo vaikščioti be striukės, gerti kavą lauko kavinėje ir jausti kaip saulė glosto veidą. Tiesa, mus turbūt labai pasisekė, kad viso mūsų vizito metu nebuvo dienos be saulutė, nes buvome girdėję ir skaitę apie tai, kad sausis ir vasaris – lietaus ir darganų mėnesiai. Pirmosios dienos metu apėjome visą miesto centrą ( tai zona išskirta žemėlapyje ) pėsčiomis. Jei neturėtumėte laiko, yra turistiniai autobusai (aišku mokami), kurie pagreitintų jūsų kelionę, tačiau mes laiko turėjome į valias ir mėgavomės kiekvienu žingsniu jaukiomis gatvelėmis. Smagu stebėti ispanų gyvenimo būdą: sėdi, geria kavą, dalinasi įspūdžiais, senukai mėgaujasi limonadu su skiltele citrinos, žaidžia šachmatais arba petankę parkuose. Kažkada girdėjau, kad Barselona užimą 4 vietą pasaulyje, pagal gyventojų laimingumą. Vieta aukštyn ar žemyn, bet esmė aiški.

Kasdien gerai išsimiegoję, traukdavome į vis kitą kavinę gerti rytinės “cafe de latte”, vėliau į visus turistiniame žemėlapyje pažymėtus objektus. Barselona – tarsi didelis architekto Gaudi muziejus, apžiūrėjome kelis jo projektuotus statinius, tačiau taupymo sumetimais vidun nesibrovėme (pvz. įėjimas į vieną iš jo statytų namų ~ 25 eurai). Per penkias dienas aplankėme katedrą, centrinę gatvę – La Rablą, Sagrada Familia bažnyčią, daugybę aikščių ir parkų, Guell’io parką, Tribidabo kalno papėdę, paplūdymius. Kaip jau minėjau, daugelį objektų galima pasiekti pėsčiomis, tačiau į esančius toliau – vykome metro. Vienkartinis kelionės bilietas – 2 eurai, o jei numatote daugiau važiavimų, galima įsigyti ir nuolatinį bilietą, kuris, galbūt, atsieis jums pigiau. Susirandate artimiausią metro stotelę prie jums reikalingo objekto savo žemėlapyje, tada pasižiūrite kokia metro linija ten eina ir važiuojate. Viskas labai paprasta.

Man asmeniškai labai patiko Guell’io parkas, kuriame yra Gaudi projektuotų pastatų, o nuo aukščiausios parko vietos atsiveria nuostabi visos Barselonos panorama, įėjimas ten nieko nekainuoja. Kadangi mums taip patiko aukštumos, kitą dieną bandėme pasiekti ir Tribidabo kalno viršunę, ant kurios yra kažkas panašaus į bažnyčią ir 100 metų senumo atrakcionai, o ir vaizdas, matyt, pasakiškas. Nuvykę iki kalno papėdėje esančio funikulieriaus, kuris turėtų gabenti žmones viršun, sužinojome, kad… sausio, vasario mėnesiais jis nedirba, tad nieko nepešę spūdinome atgal. Taip pat didelį įspūdį paliko Sagrada Familia, kurios statymo – renovavimo darbai numatomi iki 2026-2028 metų. Sakyčiau ilgokai! La Rambla kažkuo priminė Palangos Basanavičiaus gatvę: suvenyrų pardavėjai,  didelis srautas žmonių, prašinėtojai , šlamšto ir narkotikų pardavinėtojai, o kur dar kišenvagiai, apie kuriuos girdėjome daug, tačiau sutikti neteko. Jau pirmąjį vakarą hostelio darbuotoja apibrėžė gan nemažą ratą žemėlapyje ir laužyta anglų kalba pagrasė ten nekelti kojos vėlai vakare. Stengėmės jos klausyti. Kasdien mums palikus savo kambarį, ateidavo staff’as ir viska sutvarkydavo, paklodavo lovą, išnešdavo šiukšles, pakeisdavo rankšluosčius. Jiems tikrai dedame pliusą!

Zara, Pull and Bear, H&M – kaip dar galime pavadinti Barseloną. Šios parduotuvės vos ne ant kiekvieno kampo. Mūsų vizito metu kaip tik buvo prasidėjęs visuotinis išpardavimas, tad tiek vietiniai, tiek turistai šlavė lentynas. Kainos mažesnės, tačiau minimaliai. Mes taip pat neatsispyrėme pagundai praturtinti savo garderobą ir aksesuarų stalčių. Na ir tradiciškai aplankėme YPATINGAI mūsų pamėgtą “Primark” tinklo parduotuvę, kur mano širdis giedojo džiaugsmo arijas ir verkė, kad neturiu dar vieno tuščio lagamino. Primark’as šiek tiek toliau nuo centro, bet buvo verta paskirti kelis eurus metro, kad vėl gaučiau savo mėgiamų vasarinių batukų po 4 eurus

Na ir, žinoma, mūsų kelionės kulminacija – apsilankymas “La Ligos” varžybose, nebijokime tos frazės: “El Clasico”, tarp “FC Barcelona” ir “Real Madrid” komandų. Mums atvykus bilietų kainos jau siekė 70 eurų ir tai ne pačiose geriausiose vietose, tačiau pagunda aplankyti vieną didžiausių ir geidžiamiausių futbolo švenčių Europoje buvo milžiniška. Nusprendėme vėl išbandyti laimę ir įsigyti bilietus prie stadiono prieš pat rungtynes. Vykome metro, žmonių srautai milžiniški, artėjant prie stadiono girdisi dainos, skanduotės, sprogimai, matosi deginami fajeriai. Po ilgų derybų su keliais perpardavinėtojais, kurie bazuojasi prie kasų, tik ispaniškai kalbantis senukas pardavė mums du bilietus už 100 eurų, aišku labai nenoriai, nes tai juk – El Clasico (pradinė kaina buvo 200 eurų), tačiau mano baksnojimas į laikrodį, leido suprasti, kad laikas tiksi ne jo naudai, arba nuleis kainą arba nieko nepeš. Iš jo gavome kažką panašaus į abonementus (skirtus futbolo mokyklos vaikams) ir be jokių problemų praėjome du patikrinimo punktus, buvom palydėti ir pasodinti į reikiamas vietas. Po to dar ilgai spaudėme vienas kitam rankas. Emocijos stadione, talpinančiame beveik 100 000 žiūrovų, nenupasakojamos. Laisvų vietų beveik nebuvo. Kiekvienas iš jų – futbolo ekspertas, komentuoja, mostaguoja rankomis ir keikiasi ir griebiasi už plaukų, o tai tikrai suteikė reginiui gyvumo. Tik pasirodę aikštėje Madrido futbolininkai buvo siaubingai nušvilpti, o Pepė ( ankstesnėse varžybose specialiai užlipęs Leoneliui Mesi, visų numylėtiniui, ant rankos ), vos tik prisilietęs prie kamuolio turėdavo atlaikyti įsiutusios minios keiksmus ir švilpimą. Rungtynės baigėsi lygiomis, o čia vienas iš įvarčių ir emocijos po jo:

     Tokia ta savaitė saulėtoje Barselonoje. Šilta, saulėta ir nerūpestinga. Tik grįžus atgal į Lietuvą mūsų jau laukė – 20, kas džiaugsmo tikrai nesukėlė, tačiau dar labiau sutirštino kelionės prisiminimų spalvas.

Galvoje kaupiasi idėjų debesys, lyja ir žaibuoja. Tik ar sugebėsiu tą vandenį patvenkti ir gaminti ekologišką energiją?

Primenu, kad šios kainos yra skrendant tik su rankiniu bagažu ir perkant bilietus su Master Card Prepaid kortele!

Šiame trumpame įraše norėčiau pristatyti svetainę Flightdiary.net, kuri siūlo visai įdomų įrankį mėgstantiems keliauti, tiksliau, skraidyti.  Susikūrus profilį šiame portale, vos keliais paspaudimais galite suvesti informaciją apie turėtus skrydžius. Svetainė archyvuoja ir apdoroja duomenis. Jūsų profilyje, žemėlapyje, rodomi skrydžiai, apačioje pateikiama statistika apie tai kiek laiko praleidote ore, kokiuose oro uostuose buvote dažniausiai, kokį atstumą oru nukeliavote. Flightdiary.net taip pat suteikia galimybę į savo svetainę įsidėti reklaminį skydelį su savo skrydžių statistika. Programa gal ir nėra iš reikalingiausių, tačiau tikrai smagu gauti tokią statistika. Jei tenka skraidyti – kviečiu išbandyti

Primenu, kad šios kainos yra skrendant tik su rankiniu bagažu ir perkant bilietus su Master Card Prepaid kortele!

Primenu, kad šios kainos yra skrendant tik su rankiniu bagažu ir perkant bilietus su Master Card Prepaid kortele!

Ir šiandien pamačiau ištrauką iš laidos “Paskutinė instancija”, tai taip ir likau sėdėti kokiam pusvalandžiui priešais kompiuterio ekraną. Laida gal ir ne žurnalistinio idealumo viršūnė, o ir apie vedėją turių susidaręs ne labai teigiamą nuomonę, bet jau kaip parodė, tai parodė, nusukti akis ir pasakyti “ai dzin” negaliu. Visiems draugams ir pažįstamiems rūkoriams primygtinai siūlau pasižiūrėti ir pagalvoti apie cigarečių keitimą į, pavyzdžiui, čiulpinukus Na o pamatę mane su cigarete burnoje, galite drąsiai vožti į veidą, bus verta…

Praktiskas tetis is praktiskos “Norfos” parnese praktisku sausainiu “Spargalka” bravo kepejams/kurejams uz ideja! p.s. skonis visai nieko.