“Šaulio ženklo žmonės orientuoti į dvasinius dalykus ir jiems visada pirmiausia kyla klausimas apie dalyko prasmę. Jie domisi filosofija ir visada yra jų pačių asmeninės tiesos ieškojime. Mielai keliauja, susipažįsta su svetimomis kultūromis ir filosofijomis. Šauliams labai svarbu turėti tikslą, taip kaip tikėti dalykais, kuriuos jie daro. Iš kitos pusės, dėl to jie gali būti blogi darbininkai.
Jie sutinkami visose srityse, kur randa savo sielai maisto. Šauliai turi išreikštą laisvės siekimą ir neleidžia savęs apriboti. Ne tik patys pasižymi tolerancija ir dosnumu, tačiau to paties tikisi ir iš savo artimųjų. Jie linkę perdėti, todėl dažnai nepataiko į taikinį. Jų nuoširdžiam spinduliavimui sunku atsispirti, todėl dažniausiai jie yra labai mėgiami.”

Šaulys meilėje: “Neramius ir meilėje neįsipareigojančius Šaulius ganėtinai gąsdina ilgalaikiai santykiai. Jie negali prisirišti. Šauliai vengia greitai įsipareigoti ir teikia pirmenybę nepriklausomybei bei turi daug simpatijų iki kol susitupi. Dėl savo lengvabūdiško ir nerūpestingo požiūrio į gyvenimą jie gali būti puikiais draugais – geraširdžiai, visada gerai nusiteikę ir nuoširdūs. Šauliai laikosi garbės kodekso ir su priešinga lytimi elgiasi kilniai bei galantiškai. Partneryje jie ieško nuotykius mėgstančio ir drąsaus sielos draugo, kažko kas būtų geranoriškas ir dalintųsi meile spontaniškai. Aistringas, sąžiningas ir atviras Šaulys bus nuoširdus, tačiau šiek tiek netaktiškas partneris.”

Laimės pilnos kelnės ir mes jau skubame įėjimo vartų link. Mūsų keliai išsiskiria: Deivis ir Lauris patraukia į vieną pusę, aš su Žiogu į kitą. Netikėtai suprantame, kad esame “away” sektoriuje, kartu su Bayerno fanais. Nors oro temperatūra apie -5, stadionas sausakimšas. Bayerno supporteriai kapoja dešreles, maukia alų ir traukia dainas, šlovinančias jų mylimiausią klubą. Vietos atsistoti jau beveik nėra, todėl apsistojame beveik pačiame tribūnos priekyje, prie aktyviosios palaikytojų dalies. Ore plazda vėliavos, virpa didelio būgno membrana ir visi rėkia tik du žodžius – Munich Bayern! Komandų pristatymai, himnai ir prasideda įdomiausioji dalis. Visą žaidimą lydi šalimais stovinčių vokiečių aistringi komentarai ir keiksmažodžiai Jie siaubingai įsijaučia į žaidimą. Pirmąjį įvartį įmuša Werder’is. To pasekoje įvyksta tai, ką aprašyti labai sunku. Bayerno tribūnoje įsivyrauja mirtina mirtina tyla, o visas stadionas (~40.000 žmonių) išgauna garsą, panašų į sprogimą, jį sustiprina paleidžiamos garsinės sirenos. Nuo viso to per nugarą eina šiupuliai. Bayernas išlygina rezultatą, dabar džiaugsmas jau mūsų tribūnoje. Nejučiomis pradedame palaikyti Bayerną Rungtynės baigiasi rezultatu 3-2 Bayerno naudai.  Komanda atbėga padėkoti, o vokiečiai skanduoja  Franko Ribery pavardę, jie jį  tiesiog dievina (rungtyniu metu kas 5 min kasnors vis užvesdavo visus Ribery fanus ). Netyčiomis dar randu besimėtantį Bayerno šaliką, kurį minia negailestingai trypia, priglaudžiu, negi paliksi gerą daiktą. Paliekame stadioną aukštai iškėlę galvas

Vėliau vėl Penny market, perkame vakarienę, guminukų ir Maom saldainių lauktuvėms. Ir traukiame į savo jau pamėgtą vietą oro uoste, ten užkandame, linksmai apibendriname kelionės įspūdžius ir pasiruošiame nakvynei. Tiesa, naktį miegą sutrukdo dėdė su šuniuku, kuris užsigeidžia patikrinti, ar mes tikrai kur nors skrendame. Gavęs teigiama atsakyma palieka mus toliau ilsėtis.

5.30 keliamės, einame į Ryanair terminalą. Patikrinimas, vėl pypsime. Šį kart jau net batus liepia nusiimti ir brauko per vilnones kojines su kažkokiu detektoriumi. O man tik juokas ima, nes žinau, kad nieko neleistino neturiu. Žiogo lūpinei armonikėlei atliekamas kažkoks ypatingas testas, tačiau rezultatai teigiami ir Žiogas atgauna savo muzikos instrumentą. Laukiame, lėktuvas, kylame, miegame, piloto balsas praneša, kad Lietuvoje – 25 laipsniai šalčio. Ryt į mokykla nereikės Su šia mintimi ir vėl pasineriu į neramų miegą 10 kilometrų aukštyje.

Nieko nelaukdami, aš, Deivis, Lauris ir Žiogas šokame į tramvajų ir judame miesto centro link. Apžiūrime labai gražų, bet mažą Schnoor rajoną. Ten viskas atrodo kaip pasakoje, mažos gatvelės, elfų namukai ir visokios kalėdinės parduotuvėlės, tačiau pastebime, kad mes jau apie 40 min Brėmene ir būtų pats laikas pasistiprinti vokišku alumi. Tramvajaus pagalba randame išsigelbėjimą – “Penny market”. Ten įsigyjame skaniausių gėrimų po 0,39 euro centus + 0,25 už tarą. Maždaug 15m. nuo parduotuvės oficialiai įkuriame “drinking place”. Išragavę skaniuosius gėrimus, nusiunčiame Laurį priduoti taros ir atsiimti mūsų bonusą, už kurį įsigyjame dar gėrimų. (Norėtume paminėti, kad mums labai patiko ši sistema, geri – priduodi – geri). Netoli Penny market randame nuostabų parka, kuriame ir įsikuriame. Ten vėl sukeliame tikrą puotą. Pasinaudodami Žiogo armonikėle ir mano reperiškais sugebėjimais sukuriame tikrą hitą apie upelį ir šunelį, gaila, nesugalvojome jo įrašyti. Pro šalį eina vokietė su vilkšuniu. Lauris, norėdamas parodyti, kad jau puikiai pritapo prie vokiškos kultūros, bando užmegzti kontaktą klausdamas:
- Komisar Rex? – ir rodydamas į šunį, tačiau moteris tik gūžteli, nusišypso ir nueina. Netyčiomis sutinkame Pinoki ir Lucą, vėliau ateina Trugdis su Agne ir visi kartu važiuojame į Waterfront prekybos centrą, kur yra parduotuvė Primark. Ten toks low-prices rojus. Prigriebiu bliuzoną, marškinius, pirštines, batukus, akinius

Tada vėl grįžtame į centrą ir įsikuriame pube. Kuriame planus, kaip patekti į karščiausią miesto klubą “NFF Club”. Iniciatyvos imasi Lauris, kuris yra tikras pasaulio karščiausių klubų žinovas. Pakeliui aplankome miesto simbolį – Bremeno muzikantus. Čiumpame asilui už kojų ir sugalvojame po norą

Vėliau vyksta ilgos NFF klubo paieškos. Lauris įvairiais būdais komunikuoja su praeiviais, bandydamas nustatyti karščiausio klubo vietą. Apie 11h vietos laiku pagaliau randame savo tikslą. 5 eurai už įėjimą ir mes jau viduje. Klubas tikrai paliko gerą įspūdį, įrengta ir gražiai ir patogiai + grojo superinis DJ, atsigaivinome, pašokome ir tikrai gerai praleidome laiką (www.nffclub.de). Apie 3h nusprendėme ieškoti, kur pernakvoti, iš patirties žinojau, kad traukinių stotys atviros kiaurą parą. Pasivaikščiojome po naktinį Brėmeną ir galų gale radome vakarinę stotį. Ten užkandome bandėme nusnūsti prie kažkokios parduotuvės, bet atėjo stoties apsauga ir pradėjo kažką mums aiškinti vokiškai. Paprašėme, kad paaiškintų angliškai:
- YOU MUST GO!
- WHY?
- CLEAN
Po šio išsamaus paaiškinimo mums nebekilo daugiau jokių klausimų ir turėjome apleisti savo teritoriją. Okupavome suoliukus. Tačiau tik užmigus atėjo tie patys pareigūnai ir liepė nemiegoti, jie nuėjo, mes miegojom toliau, tada jie vėl atėjo ir vėl liepė nėmiegoti. Nusprendėm, kad čia ramybės nebus. Jau buvo apie 6h ryto ir pradejo važinėti tramvajai. Nusigavome iki oro uosto. O ten pasirodo tikras rojus. Šilta, ramu ir dar suoliukai minkšti, oda apmušti ;D Krentame į gilų miegą, čia ir baigiasi pirmosios dienos nuotykiai. (Norėčiau pabrėžti, kad kai kurių įvykių aprašyti neįmanoma, juos reikia pasakoti gyvai)

Want some more? —> SCAM SCHOOL

Pasirodo Ji. Važiuojame į priemiestį, pakeliui gauname naudingų patarimų ir žinių kaip susiorentuoti Paryžiuje. Šeimininkė ir jos vaikinas prancūzas mus maloniai priima, gauname atskirą kambarį, galimybę pagaliau normaliai nusiprausti, pasinaudoti internetu. Tą vakarą liekame namie ir kaupiame jėgas 4 dienų Paryžiaus šturmui

Kaip estų TV3 reklamuoja savo vakaro žinias