Todas :: The book of my life

“Henku Mūdžiu tu nebūsi” – sako man Deividao. Ale per retai rašau. Tačiau drįsiu pastebėti, kad ir Henkui nelabai jau tos mintys noriai į galvą ateidavo. Užtat savo kūrybinius sugebėjimus išnaudodavo kitoje erdvėje – miegamąjame…tik ar buvo laimingas – neaišku. Serialai liks serialiais, ten viskas gražu. Žmonės žiūri juos, nes mato tai ko jiems trūksta, arba tai, ką labai norėtų turėti. Tik reklamos trukdo, neleidžia normaliai užsikaifuoti: Daktaro Levino juostelės, daktaro Taiso kaulažolių tepalas ir butelis auksinės platininės kosminės degtinės – tai, ko reikia lietuviui, lenkiančiam nugarą mylimoj gimtinėj. Bet jau geriau reklamos, nei kostiumuotų paršelių veideliai, išpūstomis akimis, sakantys: “Aš juk nieko nevogiau, aš nieko nepadariau, mane pakišo, aš skųsiuosi”. O kol jie skundžiasi, vargšų pensininkų nuo mirties neišgelbėja nei daktaras Taisas, nei Levinas. Ir niekam tu žmogau nepasiskųsi. Niekam neįdomu. Tik jaunimas “bėga” į užsienį, ir aš juos suprantu, gelbėja savo subines, nes nuo gero juk niekas nebėga…

Gal ir man kada teks susikrauti lagaminus, bet kolkas neskubu. Mama pavalgydina, litą ant ledų duoda, vis neblogai. Kartais ir kokį serialą leidžia per TV pasižiūrėti…pasaka tiesiog, bet ji greit baigsis. Baigiau mokyklą – priėjau kryžkelę. O kur dabar? Kartais garsiai paklausiu šito, tik konkretaus atsakymo taip ir nesulaukiu, turbūt tinka visi variantai. Nee, bet aš juk Tadas, man bet kur netinka. Noriu mokytis viešąją komunikaciją VDU, arba informologiją VU. Tikiuosi ponas Dievas nori to paties. Amen.

Tačiau rugsėjis, mano akimis žiūrint, dar toli. Derėtų apžvelgti, kokie gi įvykiai laukia manęs artimiausioje ateityje. Birželio 14d.  – anglų kalbos valstybinis egzaminas – paskutinis brūkštelėjimas mano kukliame, vidurinio išsilavinimo šarže, kuris lydės mane visą gyvenimą (arba ne). Iškart po to skrendam į Europą, pažiūrėti, kaip gyvena tikri europiečiai. Varom tryse, visi garsūs, pasaulyje pripažinti išgyvenimo meistrai. Tadao, Deividao, ir Lauris Ly. Gedime tik Žiogo, kuris iškeitė mus į šeimyninę kelionę su žmona. Na ką padarysi, viskam ateina laikas. Kelionės metu stengsimės daryti video reportažus, kad grįžę galėtumėm parodyti jums ir patys pasižiūrėti prieš miegą. Juk ekrane viskas gražu, po to ir košmarai nebekankina. Na o grįžus reikėtų dirbti, na bet čia frazė irgi iš kito pasaulio. Regis šiemet tai nelabai pavyks, teks palaukt geresnių laikų, tik baisu, kad taip ir pensijos galiu sulaukt…

Na o ryt poryt turėčiau pamaloninti arba sudirginti jūsų akis nuotraukomis, kurias sukūrė FED5 ir mano galva. Tai tiek šiam vakarui. Keistai gavos, bet parašiau, labai jau Deivis zyzė…

p.s. Gal kas turi kokį darbo pasiūlymą kandžiam, ironiškam ir savimi pasitikinčiam šikniui? Siūlyti ir erotišką*

Turbūt daugelis kartais pagalvoja, kad norėtų būti pasaulinio garso DJ ir groti karščiausiuose pasaulio klubuose. Tačiau norint pasiekti tokių aukštumų reikia nemažai dirbti. Lauris kaip tik parodė internetinį tinklapį, kuriame savo pirmuosius mixus kūrė tokie atlikėjai kaip Geividas Deta ir VJ Tadao. Ten rasite viską, ko reikia norint užkariauti muzikos pasaulio padanges. Jau 15 minučių negaliu nustoti drebinti namų sienas stebuklingais muzikiniais ritmais. Pabandykite ir jūs ;DDD

TONY BEAT MACHINE

Penktadienį naktį tūsinam pas klasiokę, na o ankstyvą šeštadienio rytą sėdau į traukinį ir važiavau į Vilnių, kur manęs jau laukė apsilankymas tatuiruočių studijoje “Ramas Tattoo”. Tatuiruotės idėją brandinau gan ilgai, maždaug apie 1,5 metų. Nesinorėjo skubėti, nusprendžiau viską gerai apgalvoti ir suprasti ko noriu, kad vėliau netektų gailėtis. Pradėjau skaityti, rinkti vaizdinę medžiagą ir galų gale turėjau paruoštą eskizą, Ačiū Vytui ir Ievai už pagalbą

Taip, žinau, tatuiravimas gali sukelti sveikatos sutrikimų, truputis rizikos yra visur. Teko išklausyti ir atlaikyti daug kritikos iš tėvų, tačiau tai nebuvo vienkartinė mano užgaida, pasvėriau visur “už” ir “prieš” ir įgyvendinau savo svajone. Paklausite kam man to reikia? O kam reikia vertis auskarus, o kam reikia skustis plikai arba susivelti dredus, kam reikia nešioti ryškiai geltonus batus? Manau žmonės taip daro nes jiems paprasčiausiai patinka, jie susilaukia dėmesio, ar tiesiog gerai jaučiasi. Man tattoo yraa gražu ir mano nuomonę, abejoju, ar kas nors pakeis… Man gerai, ir tai yra didžiausias argumentas “už”.

Na pats procesas truko apie 2h, meistras padarė apie pusę viso piešinio, nes jis visai nemažas. Labai patiko kaip kruopščiai ir susikaupęs jis dirbo. Kolkas esu patenkintas ir jokių nusiskundimų neturiu. Tačiau laukia dar vienas kartas “adatų terapijos”. Jausmelis ne iš  maloniausiųjų, bet kentėti galima. Na o šiuo metu tattoo dar intensyvioje mano priežiūroje

Nuotraukos nedėsiu, anksčiau ar vėliau pamatysite, arba įdėsiu tada, kai viskas bus baigta Tai tiek šiam vakarui, klausom Harrisons ir einam miegot. Čiau

     “Kitokių” buvo visais laikais ir visur. Norėčiau vadinti seksualines mažumas (gėjus, lezbietes, transvestitus, egzibicionistus, zoofilus, nekrofilus, pedofilus ir visus kitus) tiesiog “iškrypėliais” ir dar žymiai riebesniais žodeliais, tačiau šiais laikais turi būti apdairus ir liežuvio smarkiai nelaidyti, nežinia kada ateis paštininkas su laišku, kviečiančiu į teismą dėl “diskriminacijos”, “įžeidimo” ar dar kokio baisaus nusikaltimo. Beja, nesistebėkite, kad į “kitokių” terminą įtraukiau ne tik gėjus ir lezbietes, bet -itus ir -filus, mano nuomone jie kaip obuoliai nuo tos pačios šakos, tik raudonumas skiriasi, juk tiek pedofilai tiek egzibicionistai tenkina savo seksualinius poreikius ir jų tikrai nėra daug, todėl “seksualinių mažumų” terminas, mano nuomone, yra tinkamas ir jiems.

     Tačiau šiame įraše daugiausiai dėmesio skirsiu gėjams ir lezbietėms, nes apie pedofilus ir kitus “aukšto” rango iškrypėlius galiu pasakyti tik tiek – visiškai NEtoleruoju!!! Taigi, homoseksualumas, kaip įrodė mokslininkai – įgimtas dalykas, tačiau visuomenėje pastebimas ir kitas fenomenas – “netikri homoseksualai” tape tokiais dėl psichologinių pakitimų ar tiesiog ” dėl mados”. Kaip jau minėjau, randama duomenų, kad homoseksualų būta dar antikos laikais, todėl turėtumėte sutikti, kad jie jau seniai gyvena mūsų pasaulyje ir manau, kad gyvens toliau. Statistika rodo, kad homoseksualumo rodikliai kyla. Jų atsiranda vis daugiau ir daugiau, vyksta “homopropaganda” visuomenei plaunamos smegenys ir čia aš jau sakau “Stop!!!”. Norite sužinoti kodėl?

     Homoseksualizmas ir kiti “nukrypimai” mano nuomone nėra gerai ir neturėtų būti toleruojami, nes jie prieštarauja ir žlugdo labai svarbias vertybes – tradicinę šeimą, vyro ir moters meilę. Lietuvos Respublikos Konstitucijojos III skirsnyje, 38 straipsnyje rašoma: “Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas”. Motina Teresė yra pasakiusi: “Pasaulio karas ir taika prasideda šeimoje”. Taigi šeima yra labai svarbus junginys. Tačiau vis daugėja tokių “šeimų”, kuriose yra tėtis ir tėtis ir jie augina įsivaikintą kūdikį. Na o mokslininkai įrodė, kad vaikas augdamas tokioje aplinkoje yra žymiai labiau linkęs į homoseksualumą. Pažeidžiamas jo mąstymas, normalios visuomenės supratimas, po truputį ardoma vyro ir moters sistema, kuria pasaulis paremtas jau daugelį tūkstantmečių. Dievas ar Gamta sukūrė vyra ir moterį tikrai ne tam, kad berniukai žaistu kardais ir drąskytų vienas kito analines angas, kurių paskirtis visai kitokia, o mergaitės kištusį į makštį agurką ar šampano butelį. Tačiau pažiūrėjus iš kitos pusės, homoseksualai – tos pačios Gamtos darbas, nors ir labai retas t.y. nukrypimas nuo normos.

     Jų neišgaudysi, neuždarysi, neuždrausi. Man netrukdo tai, ka jie veikia savo miegamuosiuose, tačiau kai visą tai persikelia į viešąją erdvę, mano, kaip piliečio pareiga išsakyti savo poziciją, o aš sakau NE, NE sako ir 3/4 Lietuvos gyventojų, gal vertėtų įsiklausyti? Jei paradas įvyks, valstybė išleis kelis šimtus tūkstančių krizinių pinigų parado apsaugai, sukels dar didesnį visuomenės nepasitenkinimą ir priešiškumą, gali būti ir smurto proveržių, o svarbiausia tai, kad homoseksualai bus laimėję dar vieną svarbų mūšį ir įrodys, kad jų interesai ir norai yra aukščiau už lietuvių tautos vertybes ir tradicijas.

p.s. Tai – mano asmeninė nuomonė, niekam jos nebruku ir neįrodinėju, kad esu teisus. Peace!
p.s.s. Ką manote jūs?

Vienas žmogus manęs kartas nuo karto paklausia, kodėl taip mažai rašau BLOG’e ir vis reikalauja, kad dažniau lepinčiau jį savo įrašais. Tačiau tiek jam, tiek visiems kitiems noriu pasakyti, kad rašymas priklauso nuo mano nuotaikos. Niekad negalvoju, kad va reikia rašyti tik tam, kad kažką parašyti. Tokie bandymai 99% man būna nesėkmingi, o jei ir pavyksta kažką sukurpti, tai teksto įdomumas būna ypatingai mažas, tad kelis kart perskaitęs visvien spaudžiu “delete” ir užveriu naršyklės langą. Dar vienas aspektas, kuris man nepatinka, yra tai, kad nežinau ko nori mano skaitytojai [ ir išvis, kiek jų yra? Gal aš čia be reikalo trinu klaviatūrą? ]. Kviečiu daugiau komentuoti, galbūt užduoti klausimą ar paprašyti išsakyti nuomone tam tikra tema…pasistengčiau patenkinti jūsų smalsumą!

Na o šį vakarą mano playliste sukasi SEL’as ir keli indie rock gabaliukai. Apėmęs keistas jausmas, vadinu jį “kai norisi viską mesti ir iškeliauti kur nors toli”. O mano gyvenime vis dažniau ima viršų žodis “noriu”, o ne “reikia”, mama sako, kad dėl to man bus sunku gyventi. Turbūt ji teisi. Kai reikia mokytis, užleidžiu vietą muzikos klausymui, darbus iškeičiu į TV ar PC ir pan. Egzaminai jau ant nosies, o aš dar labai atsipūtęs, nors turėčiau apsikrauti knygomis ir neišlysti iki birželio 15d., net pačiam baisu dėl tokios tinginystės. Daugelis pažįstamų ruošiasi, mokosi, yra susikoncentravę ties kažkokiu tikslu, išsikėlę sau prioritetus, o aš ne. O kas keisčiausia, aš matau ir suprantu, kad elgiuosi netinkamai ir galiu stipriai nudegti, tik nesugebu situacijos pakeisti, o gal nenoriu…?? Na bet jau toks tas mano, parazito, charakteris [ir vėl kvailai teisinuosi]. Turbūt reikia, kad kas gerai pliaukštelėtų per veidą, tada gal susiprotėčiau…

Užteks verkti, pereinu prie smagesnių dalykų. Vyto paskatintas išsitraukiau iš stalčiaus jau seniai ten gulėjusį mechaninį rusų gamybos juostinį fotoaparatą – FED 5. Nusipirkau juostelę ir pradėjau eksperimentuoti. Pats procesas kitoks – tai žavi. Kiekvienas kadras įgyja prasmę. Tikiuosi, kad naujoje juostelėje bus bent kelios, dėmesio vertos nuotraukos. Jei taip, būtinai pasidalinsiu su jumis.

Na peno postringavimams dar turiu, bet šiam vakarui užteks. Saikas – dorybė Iki kitų susirašymų