Tado indie rock’o mylimiausi

Kategorija: Apžvalga Laikas: January 29th, 2011 Autorius: Tadas – 2 komentarų

     Laba naktis,
   Kankina mane nemiga kartais, va taip va ir šianakt, nieko nepadarysi. Sėdžiu, “kapoju” raugintus agurkėlius ir klausau muzikos. Savo muzikos. “Vien tik indie ir brit pop, daugiau nieko nežinai” – pasakytų mano kolega Mindaugas. Na, jis dalinai teisus, muzikos klausau pačios įvairiausios, nuo “AC/DC” iki “Naujųjų lietuvių”, bet indie, brit pop ir panašūs žanrai – mano mylimiausi, laikau juos kokybiškiausiais, muzikine prasme, na bet čia tik mano asmeninė nuomonė, kiekvienas pasirenka tai, kas jam patrauklu ir “veža”. O šio įrašo esmė: beklausydamas pradėjau prisiminti, dėlioti pliusiukus ir minusiukus, vertinti ir rinkti mylimiausius, o išrinkęs nusprendžiau pasidalinti su Jumis! Tik noriu dar kartą priminti, nesakau, tai geriausi kūriniai savo svorio kategorijoje, sakau, kad jie man tiesiog labai patinka. :) Sąrašas abėcėlės tvarka:

  • “Arctic Monkeys” – “Teddy Picker“, “Mardy Bum” ir “When the sun goes down
  • “BabyShambles” – “Delivery“, “Fuck forever” ir “PipeDown
  • “Beirut” – “Nantes
  • “Caesars” – “Jerk it out
  • “Dead Confederate” – “The Rat
  • “Franz Ferdinand” – “No you girls
  • “Hard Fi” – “Suburban knights
  • “Harrisons” – “Dear Constable
  • “Kaiser Chiefs” – “I predict a riot
  • “Kasabian” – “LSF“, “Empire“, “Fire“, “Underdog” ir “Club foot
  • “Kings of leon” – “Sex on fire”, “Closer”
  • “Little man tate” – “Sexy in latin”
  • “Mando Diao” – “Dance with somebody”, “Gloria”
  • “MGMT” – “Time to pretend”, “Electric feel”, “Kids”
  • “Milburn” – “What Will You Do”
  • “Nouvelle vague” – daugelis koverių
  • Peter Doherty – “Last of the english roses”
  • “Reamon” – “Supergirl” (Pop rock)
  • “Semisonic” – “Secret smile”
  • “U2″ – “With or without you”
  • “The Drums” – “Let’s go surfing”
  • “The Fratellis” – “Chelsea dagger”, “Henrietta” ir “My friend John”
  • “The Kooks” – Visos dainos :D
  • “The Libertines” – “Time for heroes”, “What a waster”
  • “The Maccabees” – “First love”
  • “The Subways” – “Rock & Roll queen”
  • “The White stripes” – “Seven nation army”
  • “The xx” – “Crystalised” ir “Islands”

[ ai, šiam kartui pakaks, labanakt ]

p.s. Nuorodas sudėliosiu vėliau ;D

Mindaugo interviu su Modestu Švoba

Kategorija: Įdomu Laikas: January 25th, 2011 Autorius: Tadas – Pakomentuok pirmasis

Taigi tataigi, Waska pakalbino Modestą Švobą iš ZIP FM ir gavosi tikrai įdomus intervas, Waska suteikė man garbę publikuoti visą tai mano blog’e, tad skaitom! :)

     Jis – karatistas, sugebantis vienu smūgiu sutvarkyti chuliganus geriau, nei „Facebook“ programėlė tavo išmaniajame telefone, o negana to, dar ir radijo laidų vedėjas, populiariausioje jaunimo radijo stotyje ZIP FM. Pats teigia, jog vesti radijo laidų visiškai nemoka, o universitetą baigė tik dėl „šventos tėvų ramybės.“
     Išsiskiriantis simpatijomis šaldytuvams „Maskva“ ir nuolat sulaukiantis pasiūlymų pasididinti penį. Susipažinkime – Modestas Švoba. Rytinės ZIP FM laidos „Mamma Džiamma“ vedėjas ir savireklamos vadovas. Bičiukas, kuris dėl nieko „nesuka sau kiaušų.“

    ­- Modestai, prisimink savo laikus, kuomet dar mokeisi mokykloje. Koks vaikis buvai – mokytojų numylėtinis gerutis ar mažas chuliganas, į kurį žvelgdamos mokytojos linguodavo galvą ir retoriškai klausdavo „Ir kas iš tavęs išaugs?“

     - Buvau antrasis variantas. Gerdavom kavą pamokose, o mokytojai paišė mano ateitį „stovinti prie darbo biržos.“  Lipdydavom su „izolke“ prie valgyklos stalų apačios „šūliokus“ ir pan. , bet kadangi turėjau labai gerą draugelį, kuris buvo plikas, ryžas ir panašus į „marozą“, tai visos „šaškės“ krisdavo ant jo. O man tuo tarpu aiškindavo „nebūk su juo, jis tau daro blogą įtaką.“ Na, manau, daugelis žino šitą situaciją (šypsosi).- Kaip žinia, vėliau įstojai į Vilniaus universitetą. Kokią studijų programą baigei ir kodėl neieškojai darbo pagal įgytą išsilavinimą?

     - Baigiau tarptautinio verslo vadybos bakalaurą. O kalbant atvirai, tai pasirinkau dėl tėvų šventos ramybės. Pasikabino mamka miegamajame diplomą ant sienos ir rami visam gyvenimui. Liko tik žurnalui „Žmonės“ nusifotkinti (šypsosi).

     Jeigu būtų galimybė atsukti laiką atgal, tai stočiau į aktorinį. Tiesa pasakius, net ir baigus mokyklą, dar nebuvau sugalvojęs, kuo noriu būti užaugęs.

     Na, o dėl darbo, tai galima pasakyti, jog pagal specialybę ir dirbu. Vadybininku juk nesunku būti – dėlioji prekes „Maximoje“ į lentynas ir jau „prekių vadybininkas.“

       - O kaip atsidūrei ZIP‘e?

     – Labai paprastai. Tiesiog parašiau laišką buvusiai direktorei Gabrielei, jog noriu dirbti ZIP‘e ir prisegiau keletą nuotraukų su savo buvusio pilvo presu (šypsosi).

       - Ir esi patenkintas?

     - Patenkintas, bet tikriausiai dėl visos „šaikelės“, kuri čia dirba. Simona turi gražiausią krūtinę, Silva – tikra operatyvininkė, Mantas turi gerą balsą tinkanti „Žvaigždžių duetams“ (šypsosi), Jonas moka picą užsakyt, Rolas žino gerų panų kontaktus, Jankevičiaus kojos dydis 39 ir t.t. ir pan.

     Būtent dėl šitos ZIP’o šeima man ir patinka čia dirbti.

      - Tai kodėl, tuomet gaili pasidalinti muzika su „SiSi“ merginomis?

     – Aš vienturtis, todėl „gailėti“ mano kraujyje. Beje, panos neseniai išmoko naudotis search‘u tai nelabai pasislėpsi (šypsosi).

       -O kokius galėtum įvardyti teigiamus ir neigiamus, darbo radijo stotyje, aspektus?

     – Iš tiesų, tai nepatinka muzikos „ekspertai“, kurie nusprendžia, kuris gabalas geras, o kuris ne (šypsosi).

     Geriausi gabalai visada tik tavo nuosavame „iPod‘e“, nešiojamame kompiuteryje ar CD, kuris guli automobilyje. Taip pat ir kiekvienai muzikai yra savas laikas ir vieta.

     Na, o didelis pliusas yra tas, kad galima lengvai save realizuoti, svarbu tik turėti noro. Nori dainuot? Gausi palaikymą! Manfredas padarys „beat‘ą“, „siskės“ pašoks klipe ir pan.

      - O ar nuo pat vaikystės svajojai apie darbą radijo stotyje?  Galbūt planavai tapti kitokios profesijos atstovu?

     - Vaikystėje buvau tiesiog storulis, apkirptas bliūdeliu. Gal svajojau būti kūdas? Neprisimenu.

     Darbo radijuje ypatingai nesureikšminu – tai tikrai nepaskutinė mano gyvenimo stotelė. Kol kas džiaugiuosi nerūpestingu gyvenimu ir tiesiog „nesuku sau kiaušų.“

      - Vedi rytinę „Mamma Džiamma“ laidą ir eteryje su visais bendrauji nuo 7 valandos ryto. Ar patinka dirbti anksti ryte?

     - Jeigu atvirai, tai jau nebe. Jau dvejus metus  dirbu tokiu tempu, jog miegoti einu pirmą valandą nakties, o keltis į darbą, tenka 6.00 – ganėtinai sunku.  Taip pat dažnai būna, jog eiti miegot jau norisi 18 valandą (šypsosi).

     Žinoma, galima vesti laidą „šiltam“, bet tai yra tikra loterija (šypsosi). Arba bus žiauriai gerai arba žiauriai blogai. Todėl greitu metu ir dingsiu iš rytinio eterio.

     - O ar nepabodo kalbos, jog iš rytinės laidos pasitraukus Henrikui, pastaroji suprastėjo ir dauguma nori, jog jis grįžtų?

     – Pasitraukus Henrikui, laida apskritai tapo kitokia. Tiek pat žmonių džiaugėsi, tiek pat ir liūdėjo. Rytinė laida turėjo vyriausia auditoriją Henriko laikais. Šimkų vaikas, mano akimis yra pats geriausias ir profesionaliausias radijo laidų vedėjas. Ir kas svarbiausia, jis tai daro vienas – jam nereikia partnerio, kad laidos reitingai būtų viršūnėje.

     - Eteryje kalbi laisvai, juokauji ir regis dėl nieko „nesiparini.“ Ar taip buvo nuo pat pradžių? Papasakok apie savo pirmąjį kartą prie mikrofono.

     - Tada kalbėti eteryje mane mokino buvęs programų direktorius Tomas Bartkaitis. Pamenu, jog buvo šeštadienis ir studijoje buvau vienas.  Aišku buvau žiauriai pasitikintis savimi, nes prajuokint kitą žmogų kompanijoje man nebuvo sunkus uždavinys, todėl pats sau ir Tomui kartojau „nesiparink, it‘s under control“ (juokiasi).

     Bet tik įsijungiau mikrofoną ir staigiai dingo visi „mandrumai.“ Vaikišku balsu kažką „sumykiau“  ir greitai dingau iš eterio. Iš karto po to, skambinau Tomui ir neišjungęs eterinio mikrofono pasakiau  -„b**t nupjoviau grybą, p****c“ (juokiasi).

     Sunkiausia buvo atsipalaiduoti eteryje – nuo to gydžiausi gerą pusmetį.

      - O dabar save jau laikai geru laidų vedėju? Ko dar tavo manymu turėtum išmokti?

     - O „džyzus“, tikrai ne! Aš moku gražiai suokti moteriai į ausį, grojant gražiai, mano paties surastai muzikai, galiu skaniai paruošti „chilli con carne“, netgi galiu su koja pakeisti kambaryje perdegusią lemputę, tačiau ko jau ko, bet laidų vesti tikrai nemoku.

     Manau dar reikėtų pasimokinti sklandžiai skaityti žinias ir gerai artikuliuoti.

      - Eteryje vesti laidą tau yra tekę, ne su vienu savo kolega. Su kuriuo jautiesi smagiausiai?

     – Su Mantu. Mūsų humoro jausmas sutampa, o tada jau turėk bėdą (juokiasi).

     - ZIP FM dirbantys laidų vedėjai yra filmuojami ir tiesiogiai rodomi internetinėje transliacijoje, todėl tampate viešais asmenimis. Ar išpeši iš to naudos? Galbūt teko „nudegti“ ar tiesiog sulauki įkyrių elektroninių laiškų ar užkalbinimų gatvėje?

     - Nudegti, tfiu tfiu tfiu, neteko, o didžiausia nauda tai nauji kontaktai ir pažintys, kuriuos gali ateityje panaudoti.

     Kas liečia elektroninius laiškus, tai jų sulaukiu daug. Ypač tokių įkyrių, kaip „enlarge your penis“ arba „six-pack in a month“ (juokiasi). Na, o gatvėje dėmesio nesusilaukiu. Nesu Vudis, Radžis ar Pikaso.  Matyt mano asmeninė „pijaro“ komanda dirba prastai (šypsosi).

       - Beje, kai kurie tavo kolegos dirba televizijoje, groja klubuose ir pan. Ar pats nenorėtum išbandyti save kitame amplua ir darbuotis ne tik radijuje?

     – Na, televizijai netikčiau, nes mano didelė nosis, bet ir be to gaunu „chalturkių.“  O šiaip, mano naujasis amplua kol kas dar tik brendimo stadijoje.

       - Savo tikslinėje auditorijoje esate nr.1  – populiariausi jaunimo tarpe. Kaip išlaikote motyvaciją „neužmigti ant laurų“ ir stengtis sukurti kuo geresnę programą?

     – Nėra nieko nepaprasto. Tiesiog stengiamės dirbti taip, kad nebūtų gėda tiek patiems prieš save, tiek prieš klausytojus.

     - O ar klausaisi radijo ne darbo metu?

     – Galima sakyti, jog neklausau. Na, nebent retkarčiais, bet ir tuomet tai darau darbo reikalais. Tačiau tai nebūna lietuviškos radijo stotys.

      - Ne paslaptis, jog esi ir savireklamos vadovas. Kokios reklamos „nepraleistum“ į eterį?

     – Jeigu tiksliau, tai aš esu atsakingas už ZIP FM savireklamą. Taigi nenorėčiau, kad ZIP‘o brand‘as asocijuotųsi su silikoniniais papais, šiknom ir kitais pigiais, bet veiksmingais Lietuvoje triukais.

       - Na, o ką manai apie paslėptą reklamą? Teko skaityti pasisakymų, jog ZIP‘as tai toleruoja.

     – Tai yra vieno, kadaise buvusio labai protingo žmogaus, galvos skausmas. Deja, jis dabar geriantis šizofrenikas, nesugebantis susitvarkyti su savimi. Kadangi jo sveikata mums rūpi, mes pradėjome naudoti reklaminius skirtukus prieš nestandartinę reklamą. Tačiau kitos radijo stotys, to vis dar nedaro.

      - Ir pabaigai – ką mėgsti veikti laisvu laiku?

     -Na, vieni augina marihuaną ar tepa „špaklių“ ant kalibros „kapoto“, o aš mėgstu „boombox‘us“, „Schwinn cruiser‘ius“ ir šaldytuvus „Maskva.“ Tiesiog tai yra vienas iš būdų pabėgti ir išsivalyti nuo minčių.

Slidinėjimo trasa Anykščiuose

Kategorija: Apžvalga, Kelionės Laikas: January 11th, 2011 Autorius: Tadas – Pakomentuok pirmasis

0 laipsnių lauke ir purškiantis lietutis mūsų neišgasdino, ir šeštadienį po pietų, Kalitos kalno link, pajudėjo kauniečių ekipažas. Nors būkštavome dėl prasto oro, tačiau dvi trasos veikė ir buvo visai neblogos būklės. Pagrindinės trasos ilgis – 250m, viskas apšviesta, yra keletas tramplynų, veikia mano vadinamasis “apžergiamasis” keltuvas :) Šįsyk atsisakiau slidžių ir išsinuomovau snieglentę, nes buvau pasirengęs įvaldyti šitą darba :D Dar prisikalbinau brolį ir jo draugą. Nuo ko pradėti nelabai žinojom, tad iš anksto buvom susitarę su instruktorium, kurio kontaktai yra Kalitos kalno tinklalapyje. Pamoka tikrai buvo naudinga, parodė pradinę stovėseną, kaip kontroliuoti čiuožimo kryptį, paaiškino kaip kilti keltuvu (su snieglente tai šiek tiek sudėtingiau, nei su slidėmis), kelis kart kartu nusileido nuo kalno ir maždaug po pusės valandos baigiau “apmokymus”. Tada jau pagavau kaip ten kas ir pradėjau po truputį praktikuotis pats, turiu pripažinti, kad kritau nemažai, bet ne leisdamasis nuo kalno, o kiltamas į jį, ir pastebėjau, kad ne aš vienas, o ir kiti žmogai su board’ais. Na bet nieko, praktika daro savo ir manau laikui bėgant situacija gerės. Kas čia dar… ai, šalia trasų beabejo yra keli įrangos nuomos punktai (slidės/snieglentės), ale kavinukė, kur galima rasti atsigėrimų ir užkandžių, minimaliai, bet visvien geriau nei nieko. Trasos dirba: darbo dineomis nuo 13val. iki 23val., šeštadienį nuo 10val iki 23val. ir seskamdienį nuo 10val. iki 22val., tad jei kas susigundysit, turėkit omeny ;) Keltuvo ir įrangos nuomos įkainius, instruktorių kontaktus, bei tiesioginį vaizdą iš trasų galite gauti apsilankę www.kalitoskalnas.lt na o čia keletas nuotraukų. Peace ;)

Slidinėjimo trasa Alytuje

Kategorija: Apžvalga Laikas: January 5th, 2011 Autorius: Tadas – Pakomentuok pirmasis

Kiekvieną žiemą mūsų šeima tęsia tradiciją bent trumpai pasimėgauti slidinėjimo malonumais ir praėjusį savaitgalį, mamos iniciatyva kilo dar viena spontaniška kelionės idėja. Net nespėjau geriau pasidomėti kas ir kaip ten su ta trasa, kai jau buvome pakeliui į Alytų. Nesame šio sporto/laisvalaikio praleidimo būdo profesionalai ar priekabūs fanatikai, alpių dar neužkariavome, bet ne vieną trasą Latvijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje jau išmėginome ir manau, kad galime drasiai vertinti ir lyginti Alytaus trasą su kitomis vietomis. Nuo Kauno iki trasos ~ 70km, todėl kelionė ilgai neužtruko. Pirmas dalykas kuris nuvylė, buvo inventoriaus nuomos paslaugas teikiantis vagonėlis, kuriame nebuvo nei vienos snieglentės, tad man ir broliui teko atidėti planus išmokti čiuožti snieglente, kitam kartui. Stojome ant slidžių, kurių būklė, deja, buvo ne iš puikiųjų. Šiek tiek kreivos , šiek tiek šleivos :D lazdos išvis neaišku kam buvo naudojamos, muštynėse gal ar kur, nes nekas ten iš jų buvo ir telikę. Geras dalykas buvo tai, jog keltuvas veikė nemokamai, bet šis malonumas, miesto tarybos sprendimu, bus apmokestintas nuo 2011 vasario mėn. (jei neklystu). Na bet čiuožkime. Pajudu, kalnas nuolydis statėja, greitis didėja, posukis ir…. trasos pabaiga. Akimis dar bandžiau ieškoti, kur būtų galima nulėkti toliau, bet teko stabdyti ir stoti į eilę prie keltuvo. Belaukdamas dar dairiausi ir bandžiau rasti pėdsakus, 2mln. litų, investuotų iš Europos fondų, ir pripažinsiu – sekėsi sunkiai. Viena budelė – elektros skydinė, apsauginis atitvaras trasos kraštuose, keltuvas ir keli šviestuvai. Įvertinkime dar technikos nuomą, darbo jėgą, bet kad mane kur žaibas…2mln. tai tikrai nekainavo. Na bet kažkas gal namą pasistatė ar ką, svarbu gerai žmogui :) Tai va, žodžiu ypatingai nuvylė trasų trumpumas (130 ir 190 m.), o  miesto valdininkai dar pasakoja, kaip ten motelį statys, kavines… :) šiek tiek juoką kelią, neišsilaikytų tikrai.  Reziume: miestiečiams pramoga gal ir nebloga, neturint ka veikt, bet žmonėms, važiuojantiems su tikslu paslidinėti nepatarių to daryti Alytuje, nebent ateityje stebūklo būdu atsiras naujų, gerų trasų, bet šiai dienai, tai – vietinės reikšmės lietuviška “chaltūra” :)

Jei kas netyčiom buvo ten, pasidalinkit savo nuomone, gal aš čia per daug sutirštinu spalvas? :D

O dabar, labanaktis :)

The social network / Socialinis tinklalapis

Kategorija: Apžvalga Laikas: December 19th, 2010 Autorius: Tadas – 1 komentaras

Turiu pripažinti, kad mano socialumo dieta baigėsi gana greitai, po dviejų dienų. Grįžo Tadas į veidaknygę, nes kilo minčių apie kelis naujus projektus, kuriems reikalingas šis socialinis tinklalapis, tačiau dabar riboja laiką praleista FB, kad smegenys visai nepamėlynuotų. Šį sekmadienio vakarą nusprendžiau pasižiūrėti filmą ir kaip bebūtų ironiška, filmas buvo apie Facebook’ą, o padėkoti reikėtų Aušrinei, kad pastumėjo mane link jo :) Man patiko! Tai nėra “šaudau gaudau” tipo istorija, tačiau tikrai įtraukianti ir įdomi. Filme tikrai nemažai greitų ir prasmingų dialogų, subtilių juokelių, kuriems suprasti reikalingos geros anglų kalbos žinios, todėl teko net subtitrus įsijungti :D Daugybė šaltinių teigia, kad filmas paremtas tikrais faktais, kiek tame tiesos aš nežinau, bet toks įspūdis tikrai susidaro. Be to, atrodo, kad žiūri filmą apie tau kažką artimo, pažįstamo, kaip juokingai tai beskambėtų. Siužeto pasakoti nereikėtų, nes daug įdomiau filmą žiūrėti, kai nežinai, kas ir kaip ten bus, nors jei jums dar neteko matyti “The social network” tikriausiai pasakysite, kad ir kvailiui aišku, jog filmas apie feisbuko sukūrimą, taip, jūs iš dalies teisūs, tačiau ten galima rasti ir dar kelias gyvenimiškas istorijas ir tiesas, na o ar jums tai pavyks…sužinosite pažiūrėję 2val. trukmės, režisieriaus Davido Fincherio kūrinį, kurį aš jums tikrai rekomenduoju! ;)