Tadas :: Mano gyvenimo knyga

Šiandien vakarop, nutaikęs laisvą valandėlę nuo mokslų, išbandžiau seniai girdėtą ir man neblogai žinomą, tačiau taip ir neišbandytą dalyką – GeoCaching’ą. Tai, galima sakyti, yra žaidimas, kurio tikslas – naudojantis GPS ir užuominomis rasti “lobį”. Kad viskas būtų paprasčiau, pateiksiu pavyzdį. Žmogus paima dėžutę, įdeda ten kelis daiktus (monetas, pakabukus, ar bet kokius kitokius smulkius daiktus), tada tą dėžę paslėpia, tarkim, miestelio X pilies bokšte. Tada svetainėje GeoCaching.com nurodo “lobio” kordinates ir užuominą, padedančia rasti jį. O kiti žmonės, susiradę šią info, keliauja jo ieškoti, pasitelkdami savo prota, gerą nuotaiką ir žinoma – GPS’ą. Radęs lobį, gali pasiimti iš ten vieną daiktą, tačiau turi ten padėti kažką kito. Didžiausias šio žaidimo tikslas ir prizas – geros emocijos beieškant ir džiaugsmas radus Taip pat tai yra puikus užsiėmimas laisvalaikiui, keliaujant, ar norint geriau susipažinti su konkrečia vietove.
Kadangi draugė parsivežė iš Italijos “Travelling bug” (tai keliaujantis daiktas, jo pasilikti negali, turi padėti jį į kitą rastą lobį), nusprendėme, kad reiktų jo kuo greičiau atsikratyti. GeoCaching.com svetainėje radau artimiausią slėptuvę – prie Karmėlavos oro uosto. Pasičiupom GPS’ą ir nuskubėjome ten, slėptuvė nebuvo labai sudėtingai randama, tačiau viską apsunkino 40-50 cm sniego sluoksnis. Gailėjomės, kad neturime kastuvo Tačiau nepasidavėme ir po 20 minučių lobis jau buvo mūsų rankose. Aš padėjau ten FBK Kauno ženkliuką ir pasiėmiau vadinamąjį GeoCoin’ą (daiktas keliaujantis į tam tikrą vietą, šiuo atveju – Švediją). Pasižymėjome “atradėjų knygoje” ir vėl paslėpėme lobį toje pačioje vietoje Jau laukiu nesulaukiu, kada vėl leisiuos į lobio paieškas