Todas :: The book of my life

Sunki diena po išleistuvių vakarėlio, puikus laikas aprašyti kelionę, į kurią važiavau iškart po egzaminų. Aš, Deividao ir Lauris pasičiupome pigius bilietus skrydžiams Kaunas – Briuselis (Charleroi) – Pisa – Briuselis (Charleroi) – Kaunas. Už 4 skrydžius suplojome tik po 50ltl vienam žmogui. Birželio 14d, iškart po paskutinio egzamino pradėjau gyventi kelionės nuotaikomis. Laurio pageidavimu dar apkirpau jį mašinėle (išėjo puiki, karšto klubų liūto šukuosena) ir tik apie 12h nakties pradėjau krautis daiktus, tokia mano tradicija,  kuprinę prigrūsti paskutinę minutę…

…išaušta rytas, nors miegojau tik 5h nuovargio visiškai nesijaučia, užkandu ir skubu į oro uostą, kur susitinku Deividao ir Laurį, paskutinį kart paragaujame lietuviško alaus, kurį, beja, Lauris išrinko labai taikliai – Euro , ir skubame praeiti daiktų patikrinimą. Laukimo salėje sutinkame Joną, kuris skrenda ten pat kur ir mes – į Briuselio pietinį oro uostą, tiksliau į Charleroi miestą. Lipame į jau gerai pažįstamą Ryanair lėktuvą ir mėgaujamės 2val. trukmės skrydžiu virš Europos. Pats Charleroi – tikrų tikriausia skylė, todėl ten neapsilankę tikrai nieko neprarasite. Parduotuvėlėje, esančioje nuo oro uosto apie 1km apsiprekiname gaiviaisiais gėrimais ir laukiame rytojaus skrydžio į Pisą. Oro uoste praleidome beveik parą, tai laikas truputėlį prailgo, tačiau mintinai išmokome nuolatos rodomą filmuką apie oro uosto tvarką. Pats oro uostas tikrai neblogas, miegot leidžia, tik apsauga pažadina visus 4h ryto, tad ant žemės miegoti nebegalima, nebent sėdint ant suoliuko (šitą reikalą irgi įvaldėm).

Turbūt laukiamiausias kelionės etapas buvo Italija, todėl jau nuo ankstyvo, antrosios kelionės dienos ryto nekantravome, kada gi pateksime į karštuosius viduržemio jūros paplūdimius ;D Italija pasitiko apsiniaukusiu, tačiau labai šiltu oru. Žmonės energingi ir labai bendraujantys, tad jautėmės kaip bičių avilyje. Pisa yra truputėlį toliau nuo jūros, tad nieko nelaukdami nuvykome į traukinių stotį ir įsigijome bilietus į Livorno miestelį, esantį prie jūros. Važiuodami jau pradėjome svajoti, kaip maudysimės vėsiose bangose, deja mūsų norams nebuvo lemta greitai išsipildyti, po kiek laiko supratome, kad važiuojame per ilgai, nes iki Livorno turėjo būti tik 15-20min trukmės kelionė. Maždaug po 1h pasiekėme paskutinė stotelę ir sužinojome, kad esame Florencijoje Iki kito traukinio turėjome dar valandą, tad paskubomis apžiūrėjome miestą, nusipirkome vyno. Kelionė atgal į Pisą – 10 eurų, ar mes tiek mokėsime? Žinoma, kad ne. Nuvažiavus gal 1/3 kelio atėjo kontrolierius ir mums teko išlipti miestelyje X. Lauris išsimaudo vietinėje upėje, užkandame ir lipame į kitą traukinį, šįsyk laimė šypsosi mums ir niekas bilietų nebetikrina.  Sėkmingai pasiekiame Pisą, tada greitai ir Livorno. Šilta, šviečia vakarėjanti saulė ir mes puolame ieškoti jūros. Pakeliui randame marketą, kuris pradžiugina puikiomis vyno kainomis. Pasinaudojame viešuoju transportu ir pasiekiame miesto pakraštį, kur mūsų jau laukia mini paplūdimiukas (visur kitur uolos ir panašus shh). Saulė jau gęsta jūroje, o 3 sukaitę lietuvaičiai šoka į bangas. Viskas būtų gražu, bet čia ir vėl prasidėjo įvairiausi BET. Vanduo stipriai sūrus, ant kūno liko nemažai druskų, gylio nėra, tenka eiti toli, o visas dugnas pilnas akmenų ir MOLIUSKŲ!!! Susipjaustėm kojas, ir dingo noras maudytis. Bet bent jau pasidėjome pliusą prie punkto “pabūvoti karščiausiame Italijos paplūdimyje”. Oras šiltas ir naktį, susėde prie jūros vakarieniaujam užsigerdami Itališku vynu. O jo buvo daug Nors vaizdas į jūrą buvo labai romantiškas, bet vynas ir nuovargis darė savo ir teko eiti miegoti į prie pat esantį parkelį, kuriame, bent jau aš, pailsėjau puikiai. Ryte užsukame į kavinę išgerti itališkos kavos, Deivis tvarkosi kojas, kurias susižalojo gan stipriai. Užsukame į parduotuvę maisto, tada grįžtame į paplūdimį tikėdamiesi dieną praleisti ant smėliuko. Užkandame, horizonte matosi juodi debesys ir žaibai, bet eiti kažkur kitur labai tyngime, todėl nekreipdami dėmesio užkandžiaujame toliau, kol debesys užtemdo visą dangų ir prasideda labai labai labai stipri liūtis. Bėgame slėptis po palme, bet tai jau nei kiek negelbėja, todėl kiaurai permirkstame. Lauris sulaukia daug dėmesio besitaškydamas gatvės balose su maudymosi šortais. Audrai pasibaigus, bandome džiovinti visą savo turtą, neužilgo vėl pradeda lyti, todėl pasiprašome prieglobsčio netoliese esančioje gelbėtojų stotyje, kur mus gan maloniai sutinka. Lietui pasibaigus, nutariame, kad jau gana karštojo paplūdimio linksmybių ir laikas grįžti į Pisą, Pasigauname traukinį ir nė nespėjus mirktelti grįžtame. Pakeliui dar buvo kilusi mintis įkopti i pro traukinio langą matomą kalną, bet dėl sužalotos Daividao kojos teko atidėti planus kitam kartui. Grįžus į Pisą oras pasitaiso, pėsčiomis einame prie garsiojo pasvirusio bokšto ir kaip ir priklauso padoriems turistams – nusifotografuojame. Likusią dienos dalį chillinam saulės atokaitoje ir stebime vietinį šunų mylėtojų klubo susirinkimą bei nevaldomas jų augintinių aistras viešumoje Vakarienei – itališka pica, dar vienas pliusas “ką reikia padaryti” sąraše. Pasižiūrime pasaulio futbolo čempionato rungtynes, o grįždami į stotį patenkame į kick box’o turnyrą, kuris vykstą gatvėje, tad dar ten paganome akis. Nusigauname į oro uostą, kur tikimės ramiai praleisti naktį, bet mūsų norams išsipildyti nebuvo lemta. Tik spejus pasidžiauti kojines ateina apsauginis ir pareiškia, kad turime 15min iki uždarymo ir durys vėl atsivers tik 4h ryte ir tai mus ganėtinai nuliūdina. Lauke susistumiame lovą iš 2 metalinių suoliukų ir prabangiai ilsimės šalia geležinkelio bėgių, o sulauke 4h ryto skuodžiame i šiltą, minkštas kėdes turintį Galilėjo Galilėjaus oro uostą. Rytinis švaros metas oro uosto tualete ir mes pasiruošę palikti Italiją vardan Europos sostinės – Briuselio.

Apibendrindamas pasakysiu, kad į Italiją dar grįšiu, nes man ten labai patiko. Kainos normalios, šilta, mano akiai malonus kraštovaizdis, priimtinas žmonių gyvenimo būdas ir daug gražių, stilingų, tamsiaplaukių merginų. Patiko

p.s. Jei ką ir praleidau, tikiuosi, kad Deividao ir Lauris papildys mane komentaruose. Pirmos dalies pabaiga.
p.s.s Dėl nepaaiškinamų priežąsčių, blogas pagedo ir neleidžia man įsikelti nuotraukų, tad kol problemos neišspresiu, nuotraukų nebus

Pasikeitus orams, pasikeitė ir mano savijauta. Ketvirtadienį vakare pasijutau prastai, tad penktadienį visą dieną vykdžiau reabilitaciją, t.y.: nėjau į mokyklą, sėdėjau prie pc, valgiau “spagečius”, na žinote, kad blogiau nebūtų Galima sakyti reabilitacija pavyko ir vėlyvą šeštadienio rytą jau važiavau į Marijampolę žiūrėti futbolo. Kaunas 4 – 1 Lietava. Na o vakarop įvyko Didysis šios savaitės įvykis – nusipirkome keltą pigių skrydžių su Ryanair birželio mėnesiui. Tiesa, teko nemažai “paprakaituoti” darant piniginius pavedimus ir atliekant reikalingas procedūras, nes kažkodėl savaitgalį viskas vyksta lėčiau. Jau buvau netekęs vilties, bet Laurio dėka mes tikslą pasiekėme Taigi dabar aš, Lauris ir Deividao turime bilietus skrydžiams Kaunas – Briuselis – Pisa(Italija) – Briuselis – Kaunas (Birželio 15 – 22 d.). Bilietai vienam žmogui kainavo 50ltl!!! Dar kartą žemai lenkiuosi Ryanair kompanijai, kuri džiugina mane pigiais, prastai aptarnaujamais skrydžiais, spaudžiu dešinę Lauriui už kovojimą iki galo ir Jonui, kad neatsisakė pagelbėti Na o dabar ramiai sau švilpauju ir svajoju apie Pizzas.

Buona notte!!

Numingame porą valandų ir savijauta vėl superinė! Norėtųsi pasimėgauti odiniais oro uosto suoliukais šiek tiek ilgiau, bet Žiogas jau ragina keltis ir dar kartą apsilankyti low-prices shop “Primark”, norėdamas įsigyti dar keletą smulkmenų, kurias pamiršo vakar. Susirenkame daiktus ir einame į stotelę. Tramvajų sistemą jau puikiai “įsikirtome” ir žinome, kas kur važiuoja. 6 tramvajus veža mus iki centro. Bilieto dienai jau nebeperkame, nors tai gal ir nelabai gražu, bet pinigų atsargos senka greitai ir reikia taupyti, o kontrolės ten taip ir nepamatėme. Toliau seka apsipirkimas ir supermarketo paieškos, kurios, deja, buvo bevaisės.
Nusprendžiame važiuoti į mūsų jau pamėgtą – Penny market Dangus apsiniaukes ir oras gan žvarbus, o bemiegė naktis jėgų tikrai neprideda. Tačiau tokiems išgyvenimo specialistams kaip mes visa tai – vieni juokai. Tądien Brėmeno stadione vyksta Bundės lygos varžybos, susitinka vietos Werder ir Munich Bayern. Miestas pradeda alsuoti futbolu, tai kažkas ypatingo, Lietuvoje to nepamatysi. Žinojome, kad bilietai į tas varžybas išpirkti jau seniai, todėl neturėjome nė menkiausios vilties patekti į stadioną. Nusprendėme, kad užkąsime kokių nors skanumynų iš Penny market ir trauksime apsižvalgyti, kaip atrodo stadiono apylinkės prieš mačą, o jau tada – į barą žiūrėti varžybų.
Gatvėse mašinų eismas uždarytas, važiuoja tik tramvajai. Kurioje vietoje yra stadionas nuspėti nesunku, ton pusėn traukia virtinės žmonių, pasipuošusių mylimo klubo atributika. Įsiliejame į minią ir keliaujame vis didėjančio šurmulio ir veiksmo centro link. Barai aplink stadioną pilnut pilnutėliai, gatvė vedanti link futbolo mekos – sausakimša. Dainos, alus, dešrelės, ir tas neapsakomas ore tvyrantis jausmas, kad tuoj tuoj įvyks kažkas ypatingo. Netikėtai, prie pat stadiono pamatome, kad keli žmonės perpardavinėja bilietus, nusprendžiame juokais pasiklausti, kiek gi jie kainuoja. Kainos įvairios: nuo 25 iki 80 eurų už bilietą. Apsidairome aplink. Visi eina į stadioną!!! Nesimato nei vieno einančio į kitą pusę, apima nežmoniškas noras patekti vidun. Pradedame derybas. Pavargstame apie 15min ir kad tave kur, jau turime 4 bilietus (3 po 20 eurų ir vienas už 10 eurų), pasidalinus kainą po lygiai, bilietas kiekvienam iš mūsų atsiėjo po 17,5 euro.

Laimės pilnos kelnės ir mes jau skubame įėjimo vartų link. Mūsų keliai išsiskiria: Deivis ir Lauris patraukia į vieną pusę, aš su Žiogu į kitą. Netikėtai suprantame, kad esame “away” sektoriuje, kartu su Bayerno fanais. Nors oro temperatūra apie -5, stadionas sausakimšas. Bayerno supporteriai kapoja dešreles, maukia alų ir traukia dainas, šlovinančias jų mylimiausią klubą. Vietos atsistoti jau beveik nėra, todėl apsistojame beveik pačiame tribūnos priekyje, prie aktyviosios palaikytojų dalies. Ore plazda vėliavos, virpa didelio būgno membrana ir visi rėkia tik du žodžius – Munich Bayern! Komandų pristatymai, himnai ir prasideda įdomiausioji dalis. Visą žaidimą lydi šalimais stovinčių vokiečių aistringi komentarai ir keiksmažodžiai Jie siaubingai įsijaučia į žaidimą. Pirmąjį įvartį įmuša Werder’is. To pasekoje įvyksta tai, ką aprašyti labai sunku. Bayerno tribūnoje įsivyrauja mirtina mirtina tyla, o visas stadionas (~40.000 žmonių) išgauna garsą, panašų į sprogimą, jį sustiprina paleidžiamos garsinės sirenos. Nuo viso to per nugarą eina šiupuliai. Bayernas išlygina rezultatą, dabar džiaugsmas jau mūsų tribūnoje. Nejučiomis pradedame palaikyti Bayerną Rungtynės baigiasi rezultatu 3-2 Bayerno naudai.  Komanda atbėga padėkoti, o vokiečiai skanduoja  Franko Ribery pavardę, jie jį  tiesiog dievina (rungtyniu metu kas 5 min kasnors vis užvesdavo visus Ribery fanus ). Netyčiomis dar randu besimėtantį Bayerno šaliką, kurį minia negailestingai trypia, priglaudžiu, negi paliksi gerą daiktą. Paliekame stadioną aukštai iškėlę galvas

Vėliau vėl Penny market, perkame vakarienę, guminukų ir Maom saldainių lauktuvėms. Ir traukiame į savo jau pamėgtą vietą oro uoste, ten užkandame, linksmai apibendriname kelionės įspūdžius ir pasiruošiame nakvynei. Tiesa, naktį miegą sutrukdo dėdė su šuniuku, kuris užsigeidžia patikrinti, ar mes tikrai kur nors skrendame. Gavęs teigiama atsakyma palieka mus toliau ilsėtis.

5.30 keliamės, einame į Ryanair terminalą. Patikrinimas, vėl pypsime. Šį kart jau net batus liepia nusiimti ir brauko per vilnones kojines su kažkokiu detektoriumi. O man tik juokas ima, nes žinau, kad nieko neleistino neturiu. Žiogo lūpinei armonikėlei atliekamas kažkoks ypatingas testas, tačiau rezultatai teigiami ir Žiogas atgauna savo muzikos instrumentą. Laukiame, lėktuvas, kylame, miegame, piloto balsas praneša, kad Lietuvoje – 25 laipsniai šalčio. Ryt į mokykla nereikės Su šia mintimi ir vėl pasineriu į neramų miegą 10 kilometrų aukštyje.

Dar kartą sakau didelį “Ačiū” pigių skrydžių bendrovei Ryanair, kuri padovanojo man ir mano draugams bilietus į Bremeną (Vokietija) tik už 15ltl į abi puses, 2010 metų sausio 22 – 24 dienomis.
Penktadieni per pietus keliauju į oro uostą, susitinku Žiogą, Laurį, Deivį. Vėliau atvyksta Pinokis, Lucas ir Trugdis su Agne. Pirmieji smagumai prasideda dar laukiant lėktuvo. Eidami per patikrinimą pypsime kaip reikalas ir esame iškratomi. Deja, pareigūnai nieko neranda. Atsigaiviname paskutiniais lietuviško alaus gurkšniais ir stojame į eilę lėktuvo link. Kaip padorūs Ryanair klientai paskubomis grūdamės ir skubame, kad užsiimtume geresnes vietas. Lėktuvo įgula pravedinėja saugumo instruktažą, o Laurynas sugalvoja įamžinti gražią stiuardesę, taip susilaukdamas pirmojo įspėjimo ir pikto stiuardesės žvilgsnio. Skrydis neprailgsta, gelbsti kortos ir iš namų pasiimti valgiai, kurių dėka apturime tikrą puotą. Kaip tik išbandinėjame vakuuminį lėktuvo tualetą kai pasigirsta balsas, pranešantis apie artėjantį nusileidimą. Ratai kaukšteli į pakilimo taką, keleiviai ploja ir mes jau Bremene.

Nieko nelaukdami, aš, Deivis, Lauris ir Žiogas šokame į tramvajų ir judame miesto centro link. Apžiūrime labai gražų, bet mažą Schnoor rajoną. Ten viskas atrodo kaip pasakoje, mažos gatvelės, elfų namukai ir visokios kalėdinės parduotuvėlės, tačiau pastebime, kad mes jau apie 40 min Brėmene ir būtų pats laikas pasistiprinti vokišku alumi. Tramvajaus pagalba randame išsigelbėjimą – “Penny market”. Ten įsigyjame skaniausių gėrimų po 0,39 euro centus + 0,25 už tarą. Maždaug 15m. nuo parduotuvės oficialiai įkuriame “drinking place”. Išragavę skaniuosius gėrimus, nusiunčiame Laurį priduoti taros ir atsiimti mūsų bonusą, už kurį įsigyjame dar gėrimų. (Norėtume paminėti, kad mums labai patiko ši sistema, geri – priduodi – geri). Netoli Penny market randame nuostabų parka, kuriame ir įsikuriame. Ten vėl sukeliame tikrą puotą. Pasinaudodami Žiogo armonikėle ir mano reperiškais sugebėjimais sukuriame tikrą hitą apie upelį ir šunelį, gaila, nesugalvojome jo įrašyti. Pro šalį eina vokietė su vilkšuniu. Lauris, norėdamas parodyti, kad jau puikiai pritapo prie vokiškos kultūros, bando užmegzti kontaktą klausdamas:
- Komisar Rex? – ir rodydamas į šunį, tačiau moteris tik gūžteli, nusišypso ir nueina. Netyčiomis sutinkame Pinoki ir Lucą, vėliau ateina Trugdis su Agne ir visi kartu važiuojame į Waterfront prekybos centrą, kur yra parduotuvė Primark. Ten toks low-prices rojus. Prigriebiu bliuzoną, marškinius, pirštines, batukus, akinius

Tada vėl grįžtame į centrą ir įsikuriame pube. Kuriame planus, kaip patekti į karščiausią miesto klubą “NFF Club”. Iniciatyvos imasi Lauris, kuris yra tikras pasaulio karščiausių klubų žinovas. Pakeliui aplankome miesto simbolį – Bremeno muzikantus. Čiumpame asilui už kojų ir sugalvojame po norą

Vėliau vyksta ilgos NFF klubo paieškos. Lauris įvairiais būdais komunikuoja su praeiviais, bandydamas nustatyti karščiausio klubo vietą. Apie 11h vietos laiku pagaliau randame savo tikslą. 5 eurai už įėjimą ir mes jau viduje. Klubas tikrai paliko gerą įspūdį, įrengta ir gražiai ir patogiai + grojo superinis DJ, atsigaivinome, pašokome ir tikrai gerai praleidome laiką (www.nffclub.de). Apie 3h nusprendėme ieškoti, kur pernakvoti, iš patirties žinojau, kad traukinių stotys atviros kiaurą parą. Pasivaikščiojome po naktinį Brėmeną ir galų gale radome vakarinę stotį. Ten užkandome bandėme nusnūsti prie kažkokios parduotuvės, bet atėjo stoties apsauga ir pradėjo kažką mums aiškinti vokiškai. Paprašėme, kad paaiškintų angliškai:
- YOU MUST GO!
- WHY?
- CLEAN
Po šio išsamaus paaiškinimo mums nebekilo daugiau jokių klausimų ir turėjome apleisti savo teritoriją. Okupavome suoliukus. Tačiau tik užmigus atėjo tie patys pareigūnai ir liepė nemiegoti, jie nuėjo, mes miegojom toliau, tada jie vėl atėjo ir vėl liepė nėmiegoti. Nusprendėm, kad čia ramybės nebus. Jau buvo apie 6h ryto ir pradejo važinėti tramvajai. Nusigavome iki oro uosto. O ten pasirodo tikras rojus. Šilta, ramu ir dar suoliukai minkšti, oda apmušti ;D Krentame į gilų miegą, čia ir baigiasi pirmosios dienos nuotykiai. (Norėčiau pabrėžti, kad kai kurių įvykių aprašyti neįmanoma, juos reikia pasakoti gyvai)

Ir man kartais sekasi! Su draugais nugvelbėm lėktuvo bilietus į Bremeną (sausio 22-24d.) už 15ltl (į abi puses). Už tokią kainą gali nuvažiuoti traukiniu į Vilnių, o mes pasinaudosim Ryanair lėktuvėliu ir lėksim į Vokietiją gerai praleisti laiką